„Sveikiname Lietuvos generalinio prokuroro sprendimą pradėti baudžiamąjį tyrimą M.Chorošino byloje pagal universalią jurisdikciją. Raginame kitas šalis sekti šia Lietuvos iniciatyvą ir pradėti tirti režimo nusikaltimus žmoniškumui“, – BNS trečiadienį sakė S.Cichanouskaja.
„Nė vienas atvejis negali būti pamirštas, visi atvejai turi būti ištirti“, – pridūrė ji.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis trečiadienį pranešė, kad pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo kankinimo, kuris laikomas nusikaltimu žmoniškumui, už kurį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu.
Nė vienas atvejis negali būti pamirštas, visi atvejai turi būti ištirti.
Prokuroras teigė, kad tarptautinė bendruomenė vieningai sutaria dėl universalios jurisdikcijos būtinumo ir svarbos ginant esmines žmogaus teises bei stabdant, užkardant sunkius tarptautinius nusikaltimus, tačiau pripažino, kad „tokios bylos visgi yra retos ir keliančios labai daug teisinių klausimų“.
„Todėl suprantu, kad ir šis ikiteisminis tyrimas bus itin sudėtingas, atidžiai visų stebimas, ir tikrai niekas šiandien negali pasakyti, kada ir kuo jis baigsis. Tačiau jei vadovaujamės žmogaus teisėmis kaip pamatine vertybe, šioje situacijoje turime tik vieną teisingą sprendimą – teisėtais būdais surinkti ir tinkamai užfiksuoti kuo daugiau įrodymo vertę turinčių duomenų, būtinų teismo procesui, kada ir kur jis bevyktų. Nelikti nuošalyje įpareigoja ir mūsų pačių istorija“, – pranešime spaudai teigė prokuroras.
Universali jurisdikcija reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už tarptautinėse sutartyse numatytus nusikaltimus taikoma nepaisant nukentėjusiųjų bei įtariamųjų turimos pilietybės, nusikaltimo padarymo vietos bei to, ar valstybėje, kurioje buvo padarytas nusikaltimas, už tai baudžiama pagal įstatymą.
M.Chorošinas į Lietuvos prokurorus kreipėsi praeitą mėnesį. Jis teigia, kad spalio 13 dieną buvo žiauriai sumuštas režimui lojalių jėgos struktūrų pareigūnų.
M.Chorošinas BNS surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad su žmona dalyvaudavo protesto akcijose Baltarusijoje. Vieną dieną prie jo namų atvyko trys automobiliai su 12 kaukėtų žmonių, ir jį išsivežė. Baltarusis teigė iš pareigūnų sužinojęs, kad buvo sekamas.
Pasak jo, pareigūnai, kaltindami dėl dalyvavimo opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.
M.Chorošinas per spaudos konferenciją Vilniuje pasakojo, kad jis iki šiol yra persekiojamas, sulaukia grasinančių skambučių.
„Aš per stebuklą išvengiau kalėjimo dėl to, kad teko bėgti į Lietuvą. Bet iki šiol man skambina tardytojas, sulaukiu skambučių iš nežinomų numerių ir grasinimų, kad manęs laukia Minske“, – sakė M.Chorošinas.
„Tai, kas šiandien vyksta Baltarusijoje, iš tiesų baisu. Jeigu kas nors mano, kad kas nors panašaus vyksta ir kitur XXI amžiuje Europos centre, – vargiai. Mes labai tikimės didelio viešumo ir tarptautinės pagalbos“, – teigė M.Chorošinas.
Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.
„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį. Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N.N.Karpenkovą“, – sakoma M.Chorošino pareiškime.
Aš per stebuklą išvengiau kalėjimo dėl to, kad teko bėgti į Lietuvą. Bet iki šiol man skambina tardytojas.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Baltarusijos opozicijos lyderės S.Cichanouskajos štabo atstovas Aleksandras Dabravolskis teigė, kad nukentėjusių nuo Baltarusijos režimo žmonių pareiškimus su panašiais kaltinimais ketinama pateikti ir kitų valstybių teisėsaugai, o Vilniuje steigiamas šį darbą koordinuojantis centras.
