„Lietuvišką biokurą šį sezoną greičiausiai totaliai pakeis baltarusiškas importuotas biokuras. Jeigu seniau lietuviškas biokuras konkuruodavo su baltarusišku tik Vilniaus krašte, rytiniuose regionuose, pasienyje, (...) tai šiuo metu visa Lietuva yra iš esmės perimta biokuro importo. Ką tik pasibaigę aukcionai „Klaipėdos energijoje“, kuri yra toliausiai nutolusi vieta nuo Baltarusijos sienos, irgi bus, tikėtina, baltarusiškos kilmės biokuras“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime teigė parlamentaras.
Pasak S.Gentvilo, abejoti dabartine importuojamo biokuro kontrole verčia tai, kad remiamasi Baltarusijos sertifikatais dėl medienos užterštumo radiacija: „Tą daro ne Lietuvos laboratorijos, o vadovaujamės importuotojo Baltarusijos valstybinės laboratorijos sertifikatu“.
Latvijos Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento direktorė Silvia (Silvija) Nora Kalniņė pranešė, kad Latvijoje rengiami įstatymai, kurie sugriežtins medienos įvežimą.
„Siekiame apsaugoti gyventojus“, – tvirtino ji.
S.N.Kalniņės teigimu, 2018 metais Rygos šilumos tinklai pastebėjo per aukštą radiacijos lygį iš kaminų išmetamuose dūmuose. Tyrimas parodė, kad cezio kiekis pelenuose labai didelis. Todėl buvo griežtinami reikalavimai biokurui.
Anot S.Gentvilo, Lietuvos energijos išteklių birža „Baltpool“ nereikalauja, kad tiekėjai pagrįstų vadinamųjų biokuro malūnų pajėgumų, įtarimų kelia ir tai, kad šilumos gamintojai, siekdami apsidrausti dėl baltarusiškos medienos, tiekėjų prašo garantijų rašto.
Užterštos baltarusiškos medienos problema Lietuvoje keliama ne pirmą kartą.
Žaliosios politikos instituto direktorė, Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę (AE) steigėja ir tarybos narė Ieva Budraitė sako, kad medienoje, ypač iš Černobylio zonos, yra ne tik natūraliai susikaupusių radionuklidų, bet cezio ir stronsio, kurie degdami gali neigiamai veikti aplinką ir žmones, nuostollių dėl to gali patirti ir šilumos tiekėjai.
„Radiacija kaupiasi katiluose, kai tarša pasiekia tam tikrą lygį, reikia labai brangaus tų katilų valymo“, – teigė I.Budraitė.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas Mindaugas Šilininkas sako, kad pelenų analizė rodo, kad baltarusiško biokuro pelenų užterštumas yra smarkiai didesnis už lietuviško.
„Skirtumas tarp lietuviško ir baltarusiško biokuro pelenų yra – radiacinis užterštumas viršija 10-15 kartų“, – teigė Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atstovas,
M.Šilininkas prognozuoja, kad Lietuvoje sudeginus baltarusišką medieną išmetama apie 20 tūkst. tonų pelenų. Anot jo, Lietuvoje medienoje leidžiama radioaktyviojo cezio koncentracija yra 30 bekerelių kilogramui – tyrimai rodo, kad lietuviškos medienos pelenuose ši norma neviršijama.
Lietuva, pasak S.Gentvilo, per metus sunaudoja 4 mln. kubinių metrų biokuro, kuris sudaro 15-20 proc. galutinės šilumos kainos. M.Šilininkas teigė, jog į šalį importuojama apie 800 tūkst. tonų medienos per metus, o šiemet, kai atsidarys Vilniaus kogeneracinė elektrinė, šis kiekis gali viršyti milijoną tonų.
Užterštos baltarusiškos medienos problema Lietuvoje keliama ne pirmą kartą.
Siekiant, kad į šalį nepatektų radioaktyviosiomis medžiagomis užterštos medienos, nuo 2015-ųjų kurą iš trečiųjų valstybių leista įsivežti tik radiologiniais tyrimais, įrodančiais, kad užterštumas neviršija normos.
2015-2016 metais ypač dažnai pasieniečiai iš Baltarusijos neįleisdavo vilkikų su įvairiais medienos kroviniais, viršijančiais leistiną radiacijos normą.