„Leiskit per šoną“, – toks nurodymas prieš pusketvirtų metų pasiekė tuometinio Klaipėdos kartono gamyklos vadovo ausis. Pasak jo, nurodymą davė įmonių grupės „Grigeo“, kuri valdo „Grigeo Klaipėda“, vadovas Gintautas Pangonis.
15min redakcija susipažino daugiau kaip su 300 puslapių kaltinamuoju aktu sausį teismui perduotoje baudžiamojoje byloje dėl Kuršių marių taršos. Be kitų duomenų, prokurorai kaltinimus G.Pangoniui grindžia liudytojų parodymais, slapta užfiksuotais pokalbiais ir susirašinėjimais.
Daugiau skaitykite čia: „Leiskit per šoną“: G.Pangonis kaltinamas, kad tiesiogiai davė nurodymą leisti nevalytas nuotekas į Kuršių marias
Parodymus prieš Pangonį davė buvęs „Grigeo Klaipėdos“ generalinis direktorius Vidas Beržonskis ir kartono gamyklos gamybos vadovas Jonas Garalis. Jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už pagalbą teisėsaugai.
Ši byla jau perduoda teismui, bet dar nepradėta nagrinėti. Apie šią bylą ir kitas aplinkosaugos problemas portalo 15min video laidoje „15/15“ kalbėjomės su aplinkos ministru S.Gentvilu.
– „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis atmeta kaltinimus, nors sako, kad moralinę atsakomybę, kaip įmonės grupių vadovas, jis prisiima. Kaip jūs iš visos turimos informacijos vertinate G.Pangonio atsakomybę?
– Kaip ministerijos vadovas iš tikrųjų turiu prisiimti atsakomybę už tai, kaip ministerija ir pavaldžios įstaigos dirba: kas tai bebūtų – ar Valstybinė miškų tarnyba, ar Statybų inspekcija. Lygiai taip pat ir korporacijose, ypač akcijų biržoje prekiaujamose, tai nėra vieno asmens nuosavybė, (veikia) tie patys dėsniai turbūt.
Kita vertus, akivaizdu, kad šita byla nebūtų išaiškinta be slaptų liudytojų – tie žmonės irgi be pagarbos, bet kaip spec. liudytojai yra atleisti nuo atsakomybės, nors jie prisidėjo prie nusikaltimo vykdymo. Dabar, kaip suprantu, atsakomybė krinta ant aukščiausiųjų vadovų. Tai, kad buvęs dukterinės įmonės direktorius yra vienas iš specialiųjų liudytojų, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės, rodo, kad turėjo iš įmonės būti nuoseklus pažeidimas, apie kurį žinojo... Kaip suprantu, tiktai po tų dviejų vadovų ginčo išėjo teisybė į viešumą. Tai nėra gerai.
– Kodėl tai nėra gerai? Paplėtokit.
– Todėl, kad šitie du vadovai – mano žiniomis, ir žiniasklaida tą aprašinėjo – jie patys turėjo tarpusavyje ginčų ir, kaip suprantu, po tarpusavio nesutarimo vienas kitą įskundė. Bet kad abudu galimai darė tą pačią veiklą – aplinkosauginį nusižengimą – tai tampa akivaizdu iš dabartinės medžiagos.
– Jūs sakote, kad ir ministerija prisiima atsakomybę, jūs, kaip ministerijos vadovas. O kokia vis dėlto Aplinkos ministerijos atsakomybė, aplinkosaugininkų kokia atsakomybė?
– Išvados padarytos, mes įrodėme net ir su „Achemos“ dukterine įmone „KLASCO“, kad net ir didelių, didžiausių Lietuvos korporacijų įmonės, jeigu jos dabar daro pažeidimus, jų krova yra sustabdyta, mes teismus laimime.
Su „Grigeo Klaipėda“ šiuo atveju tai buvo nusikaltimas, slėptas nusikaltimas ir po jo buvo stipriai sugriežtintas Lietuvos aplinkos apsaugos įstatymų visas paketas, žymiai griežčiau dabar išdavinėjami taršos leidimai, nuotekų valymas ir išvalytų nuotekų išleidimas į gamtą iš tikrųjų yra centralizuojamas per savivaldybių įmones. Tą bandome padaryti ne tik Klaipėdoje, bet ir kitur. Taip kad vamzdžių į gamtą tikrai sumažėjo per šituos dvejus metus.
