„Mes turime penkiasdešimt kelias problemines teritorijas, gyvenvietes, Kėdainių ir Nemenčinės nuotekų tinklus, kuriuos reikia sutvarkyti. Kėdainiai jau susitvarkė, dabar žiūrime tas apie 50 gyvenviečių, ne visos jos tvarkosi, ypač Vilniaus rajone daug problemų“, – Klaipėdoje po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio antradienį žurnalistams sakė Simonas Gentvilas.
„Jeigu savivaldybės nesusitvarkys, baudą gaus centrinė valdžia, bet atidėkime tą pesimistinį scenarijų ateičiai, tikiuosi, išsispręsime“, – pridūrė jis.
S.Gentvilas su Estijos aplinkos ministru Erkiu Savisaaru Klaipėdoje aptarė Estijos įgyvendintą tinklų prijungimą.
„Estai sugebėjo pajungti jau beveik 100 proc. tinklų. Jie apjungė įmones, kurios tapo stambesnės, galėjo daugiau investuoti. Reikia su estais pasitikrinti, ar gerame kelyje esame“, – sakė ministras.
S.Gentvilo teigimu, ministerija rengia įstatymo projektą, kuriame numatyta sudaryti tinkamas sąlygas nuotekų tvarkymo įmonėms jungtis ir bent iš dalies kompensuoti su tuo susijusias išlaidas.
„Gegužę Seimui pateiksime įstatymo projektą, jame kalbama apie savanorišką įmonių susijungimą, tos, kurios regionuose jungsis, gaus pinigų susijungimui“, – sakė ministras.
Europos Komisija pažeidimo procedūrą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos prieš Lietuvą pradėjo dar 2017-aisiais. Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. pavyzdžiui, neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir 2 proc. – individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.
Praėjusių metų pradžioje S.Gentvilas teigė, kad Lietuvai dėl to gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos.
