Pasak ministerijos, Baudžiamojo kodekso pataisos tiksliau apibrėš aplinkosauginių pažeidimų kriterijus, kurie būtų laikomi baudžiamąja veika, o tai „sudarys galimybę taikyti baudžiamąją atsakomybę už gamtai padarytą žalą“.
S.Gentvilo teigimu, bausmių griežtinimo klausimą svarstyti verčia „besikartojantys nusikaltimai aplinkai, kuriuos dažnai vykdo tie patys asmenys“. Anot jo, taip reaguojama ir į 15min.lt neseniai skelbtą tyrimą apie nelegalų atliekų verslą – jis atskleidė nelegalius sąvartynus Vilniaus rajone, Marijampolio miške bei sostinės Kazbėjų gatvėje.
Projektu siūloma nustatyti konkrečią žalos aplinkai dydžio ribą, nuo kurios žalą sukėlę aplinkosauginiai pažeidimai būtų laikomi nusikaltimu. Tai būtų 250 BSI, kas šiuo metu siekia 12 250 eurų.
Taip pat siūloma baudžiamąją atsakomybę taikyti tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką neteisėtai išmetama daugiau kaip 0,1 tonos pavojingųjų cheminių medžiagų, daugiau kaip 5 tonos pavojingų atliekų, daugiau kaip 10 tonų nepavojingų atliekų arba dėl tokios veikos galėjo kilti ar kilo ekstremalusis įvykis.
Ministerija tikisi, kad šie papildymai padėtų tiksliau kvalifikuoti nusikalstamas veikas ir, tikėtina, užkardytų galimus naujus pažeidimus.
„Sisteminę ir tyčinę žalą gamtai darantys asmenys turi žinoti, kad baudomis neišsipirks, už tai turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Stebint netoleruotiną situaciją, kurią iliustruoja ir žurnalistinis tyrimas, akivaizdu, kad vien šviečiamųjų ir aplinkai draugišką elgseną skatinančių priemonių nepakanka“, – pranešime sakė S.Gentvilas.
Ministerija taip pat akcentuoja, kad priėmus Baudžiamojo kodekso pataisas būtų sudarytos galimybės lengviau atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, o nusikalstamas veikas padariusiems asmenims būtų sunkiau išvengti atsakomybės.
Įstatymo projektu keičiamos nuostatos taptų aiškesnės, su konkrečiomis ribomis ir kriterijais, teigiama pranešime.
Projektą dar turės patvirtinti Vyriausybė ir Seimas.
