„Visų pirma aš ir mano komanda norime išreikšti jums palaikymą ir solidarumą. Puikiai suprantame, kad ir jūs, ir mes kovojame už bendras vertybes – laisvą pasaulį ir laisvą žodį. Dabartinė didžiulė įtampa kyla iš to, jog laisvo žodžio bijoma, nes jis yra galingas. Todėl Lietuva kiek įmanydama sieks pagelbėti mūsų šalyje dirbantiems Baltarusijos žurnalistams. Mūsų šalyje jūs turite turėti tokias pat teises ir galimybes, kaip ir Lietuvos žurnalistai. Kultūros ministerijos durys jums visuomet atviros“, – į susirinkusius žiniasklaidos atstovus kreipėsi S.Kairys.
Kultūros ministerijoje vykusiame susitikime žurnalistai teigė Lietuvoje besijaučiantys pakankamai saugūs, tačiau pripažino turintys nuolat išlikti budrūs. Jie pasakojo besistengiantys aktyviai palaikyti ryšius tiek su Baltarusijoje likusiais ir už laisvą žodį kovojančiais, tiek į kitas Europos šalis kaimynes – Latviją, Lenkiją – pasitraukusiais žurnalistais.
„Turime suprasti, kad tiek Baltarusijos žurnalistų, tiek kitų šios šalies piliečių į Lietuvą atvyks vis daugiau. Kai kuriems žurnalistams ši veikla yra jų profesija, kai kurie jų nėra žurnalistikos profesionalai – prie žiniasklaidos jie prisijungė iš pilietinių paskatų. Visi drauge diskutavome apie priemones, kurios padėtų Baltarusijos žurnalistams Lietuvoje dar efektyviau ir konstruktyviau tęsti savo darbą. Kai kurios pagalbos priemonės nėra sunkiai įgyvendinamos – pavyzdžiui, reikėtų tam tikrų profesinių mokymų, lietuvių kalbos kursų, galimybių įgyti patirties lietuviškose redakcijose“, – vardijo kultūros ministras.
Į kai kuriuos Baltarusijos žiniasklaidos atstovų prašymus buvo sureaguota iškart po susitikimo. Kultūros ministerija kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl Lietuvoje gyvenančių baltarusių žurnalistų vakcinavimo nuo COVID-19.
Su ministru susitikę žurnalistai taip pat akcentavo norintys ne tik sulaukti pagalbos, bet savo ruožtu ir patys prisidėti prie kovos su propaganda bei dezinformacija mūsų šalyje, ypač – pietryčių Lietuvos regione. Čia, anot žiniasklaidos atstovų, gyventojus dažnai pasiekia iškreipta informacija, todėl žurnalistų patirtis kovojant su dezinformacija, baltarusių bei rusų kalbų žinios bei profesinės kompetencijos gali būti naudingos ir Lietuvai, siekiančiai įveikti propagandos bei netikrų naujienų iššūkius.
