„Tai yra politikų atsakomybė, jie turi žinoti ir, manau, puikiai žino, kad žmonės, atėję pas juos į komandą, sulauks dėmesio, apie juos bus klausiama“, – LRT TELEVIZIJAI sakė S.Muravjovas.
Kalbėdamas apie nepotizmą, pašnekovas pabrėžia, kad Lietuva yra ne tik giminių, bet vis dažniau ir bičiulių kraštas.
„Lietuva mažai, šia prasme, skiriasi nuo kitų pasaulio valstybių. Dažnai bendraujame ne vien su šeimos atstovais, bet ir su klasės, kurso draugais, žmonėmis, kurie dirba kitose įstaigose, su kuriais kartais praleidžiame savaitgalius. Svarbu žinoti, kas yra tavo draugai, svarbu deklaruoti, kas yra tavo geri pažįstami, nes aišku, kad gali atsidurti interesų konflikte. Gali pasirodyti iš šono, kad tu priimi sprendimus ir kad esi susijęs su tais žmonėmis artimais ryšiais“, – paaiškino S.Muravjovas.
Lietuvoje taip pat ryškėja tendencija, kai ne tik verslininkai, bet ir pareigūnai siekia tapti politikais.
„Tai nėra blogis savaime, tačiau tai yra nauja tendencija ir aišku, kad žmonėms iš šono kartais gali atrodyti, ar šitie pareigūnai jau yra politikai, ar buvę pareigūnai. Aišku, kai tampi politiku, veiki pagal kitokias elgesio taisykles, manau, kad didžioji dauguma pareigūnų tai puikiai supranta. Tačiau klausimas yra, ką daryti, kad mes aiškiai žinotume ir kad pagundos gauti priėjimą prie kokių nors duomenų kitais būdais netaptų realybe.
Pirmiausiai turėtume siekti didesnio skaidrumo ir atskaitingumo viešajame sektoriuje. Džiugu, kad vis daugiau kalbame apie atvirus duomenis, nebekvestionuojame elementarių dalykų, kaip kad duomenys žiniasklaidai turi būti atviri ir prieinami Registrų centre“, – sakė S.Muravjovas.
Pasak pašnekovo, reikia viešo apsisprendimo, kad skaidrumas viešiems asmenims turėtų būti kitokio lygio ir standartų nei paprastiems asmenims.
