Sergejus Muravjovas taip pat pabrėžė, kad šis atvejis dar kartą parodo sudėtingus Lietuvos verslo ir politikos santykius ir būtinybę tobulinti šiuo metu realiai neveikiantį Lobistinės veiklos įstatymą.
„Manau, kad ponui Masiuliui yra pateikti rimti kaltinimai ir jis turi puikią galimybę parodyti gerąjį pavyzdį – viešai pareikšti, kad jis yra pasiruošęs atsisakyti politinės neliečiamybės, leisti teisėsaugai ištirti šį atvejį ir padėti visuomenei suprasti, kas gi iš tiesų įvyko. Tai yra puiki galimybė ir Liberalų sąjūdžiui įrodyti, kad jie iš tiesų yra partija, gyvenanti ir veikianti pagal aukščiausius skaidrumo reikalavimus“, – BNS sakė S.Muravjovas.
Jis pabrėžė, kad Liberalų sąjūdis turėtų vengti kitų politinių partijų dažnai daromos klaidos ir neieškoti būdų sumenkinti situacijos svarbą.
„Reikia tikrai skirti daug laiko ir pastangų, sutarti, kas gi iš tiesų įvyko, užimti aiškią poziciją dėl savo pirmininko, aiškiai pasakyti mums, ar mano, kad ponas Masiulis gali eiti partijos pirmininko pareigas.
Aš asmeniškai manau, kad ponas Masiulis galėtų nusišalinti nuo pareigų, manau, kad tai būtų tinkamas žingsnis šioje situacijoje“, – tvirtino S.Muravjovas.
Pasak jo, E.Masiulio pasitraukimas taip pat leistų išsklaidyti visuomenės dažnai išsakomas abejones, kad politinės partijos yra abejingos savo narių reputacijai ir paprasčiausiai ieško būdų siekti sprendimų bet kokia kaina.
„Aišku, šiuo metu vyksta priešrinkiminės kampanijos ir partijoms yra be galo svarbūs jų reitingai, tačiau demokratinėje visuomenėje aukšto rango politikai, valstybės tarnautojai turi suteikti teisėsaugos institucijoms visas galimybės nepriekaištingai ir efektyviai ištirti bet kokį įtarimą, kuris yra pareikštas jiems, jų politinių partijų arba institucijų atstovams.
Visuomenės lyderiai, o aš poną Masiulį laikiau visuomenės lyderiu, turi rodyti gerąjį pavyzdį“, – tvirtino S.Muravjovas.
„Tai nereiškia, kad politikai tokiose situacijose turi būtinai išeiti iš politikos, kalbama apie tam tikrą pauzę, apie galimybės suteikimą kitiems tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją“, – pridūrė „Transparency International“ atstovas.
Jo teigimu, kol kas Lietuvos politikų reakcija labai dažnai vis dar neatitinka demokratinės valstybės standartų, nes jie bando neigti savo kaltę, ieško įvairių sąmokslo teorijų, pasakoja apie tai, kad su jais nori susidoroti oponentai.
Pasak S.Muravjovo, taip pat reikia diskutuoti ir dėl santykio tarp verslo ir politikos.
„Suprantama, kad verslas dažnai bet kokia kaina siekia sau palankių sprendimų ir tai dažnai daro būtent per mūsų sprendimų priėmėjus. Daug metų kalbama apie tai, kad Lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje neveikia, mes labai dažnai nesuprantame, kaip verslininkai bendrauja su politikais, iš tiesų dažnai mums lieka tik spėlioti, ar tam tikri politikų sprendimai nėra paveikti konkrečių interesų grupių“, – sakė S.Muravjovas.
Jo teigimu, būtina priimti žymiai geresnį Lobistinės veiklos įstatymą, o patiems politikams viešai deklaruoti visus gaunamus pasiūlymus ir susitikimus su interesų grupių atstovais.
Specialiųjų tyrimų tarnyba ketvirtadienį pranešė tirianti įtarimus, kad verslo koncerno „MG Baltic“ atstovai E.Masiuliui perdavė 100 tūkst. eurų kyšį. Atliekant tyrimą ketvirtadienį buvo atliktos kratos šio verslo koncerno prezidento Dariaus Mockaus ir viceprezidento Raimondo Kurlianskio darbo vietose, E.Masiulio namuose, automobilyje, darbo vietoje ir jo vadovaujamo Liberalų sąjūdžio būstinėje.
