VRK apgailestauja ir duomenis žada grąžinti
Pasiremdama nuo sausio įsigaliojusiomis rinkimų įstatymų pataisomis Vyriausioji rinkimų komisija šią savaitę perkėlė visus kandidatų anketinius duomenis į „Rinkėjo puslapį“, o dalį jų paslėpė nuo visuomenės. Visgi, kilus žurnalistų ir dalies visuomenės nepasitenkinimui VRK pripažino klaidą, apgailestavo ir trečiadienį pranešė atnaujinsianti kandidatų privačių interesų deklaracijų skelbimą.
Nuo 2022 metų sausio 1 dienos įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai numato, kad savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimų kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys gali būti skelbiami 10 metų. Seimo ir prezidento rinkimuose dalyvavusių kandidatų įstatymų leidžiami duomenys skelbiami neterminuotai.
Pagal šiuos įstatymus, dalis duomenų, iki šiol buvę viešai prieinami, bus skelbiami tik iki kampanijos pabaigos. Tai – kandidatų gimimo vieta, tautybė, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, pomėgiai, šeiminė padėtis, sutuoktinio bei vaikų vardai, kontaktinė informacija.
Antradienį VRK pranešė kandidatų anketinius duomenis, kurie yra leidžiami skelbti, perkėlusi į „Rinkėjo puslapį“, jie nebeprieinami prie rinkimų rezultatų, kaip iki šiol.
„Rinkėjo puslapyje“ šiuo metu nėra nė vienos iš kandidatų interesų deklaracijų, pateiktų iki 2021 metų vykusiuose rinkimuose, nors įstatymai numato, kad jos turi būti skelbiamos neterminuotai. Anot komisijos, dalies šiose deklaracijose nurodytų duomenų nebeleidžia skelbti BDAR reikalavimai ir kiti įstatymai, todėl nuspręsta jų nebeskelbti visiškai.
Pabrėžtina, kad duomenys nėra panaikinti, tiesiog dalis duomenų neviešinama
Visgi, trečiadienį popiet VRK išplatino pranešimą, kuriame atsiprašė dėl kilusios situacijos ir pranešė, kad kandidatų interesų deklaracijos artimiausiu metu vėl bus skelbiamos komisijos svetainėje ir palaipsniui perkeliamos į „Rinkėjo puslapį“.
„Nuoširdžiai apgailestaujame, kad kandidatų duomenų perkėlimas visuomenei ir žiniasklaidai sukėlė nepatogumų. Pabrėžtina, kad duomenys nėra panaikinti, tiesiog dalis duomenų neviešinama. Tačiau suprantant, kad viešojo asmens statusas reikalauja iš kandidatų papildomų įpareigojimų, kurie netaikomi kitiems piliečiams, bei gerbdami visuomenės teisę žinoti, kandidatų privačių interesų deklaracijų duomenys bus skelbiami VRK interneto svetainėje, palaipsniui juos perkeliant į „Rinkėjo puslapį“, – cituojama VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
Interesų deklaracijos – itin svarbios visuomenei
Sergejaus Muravjovo teigimu, informacija apie politikų privačius interesus ir, tuo pačiu, apie galimus interesų konfliktus, visuomenei yra itin svarbi.
„Tai, kad duomenų skelbimo tvarka pasikeis, žinojome dar 2020 metų pradžioje, tačiau, prisipažinsiu, tai, ką matau šiuo metu, nemaloniai nustebino, nes aišku, kad dalis itin svarbių visuomenei ar viešajam interesui duomenų, pavyzdžiui – kandidatų interesų deklaracijos, išsamesnė informacija apie jų darbovietę, apie išsilavinimą ir kitus dalykus, turi būti viešai prieinama visuomenei. Šiuo metu to, dėl kažkokių priežasčių, nėra“, – antradienį 15min sakė S.Muravjovas.
Anot jo, nors dalį šios informacijos galima rasti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) puslapyje, tačiau įstatymai aiškiai nurodo, kad jie turi būti skelbiami ir VRK svetainėje.
„Bet kokiu atveju, kalbame apie gyventojų ir žurnalistų, kitų šalies reikalais besidominčių piliečių teisę žinoti ir ta teisė turi būti įgyvendinama pakankamai lengvai. Neturėtum landžioti keliuose puslapiuose, spausti daug mygtukų tam, kad sužinotum informaciją apie vieną kandidatą. Ji turi būti pateikiama viešai, išsamiai, vienoje vietoje ir tik tokiu būdu mes galime kalbėti apie XXI amžiaus lygio skaidrumą ir atvirumą“, – pabrėžė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pirmininkas.
S.Muravjovo manymu, bet koks valstybės teikiamų duomenų skelbimo pokytis turėtų būti nukreiptas į gerąją pusę – daugiau aiškumo, paprastumo ir mažiau painiavos.
„Dabar gi matome, kad tam tikri duomenys apie vienus kandidatus yra pateikiami net ir atviru formatu, o apie kitus beveik nieko negali sužinoti. Galbūt tai yra laikina – tam tikra klaida arba neapsižiūrėjimas“, – svarstė jis.
Stumia visuomenę link užmaršties
Apskritai, Lietuvoje vis dar nesame susitarę, ką reiškia tinkama rinkimų stebėsena ir, kas toje stebėsenoje dalyvauja, teigė jis – ar tai yra tik VRK atsakomybė, ar visgi pilietinė visuomenė, viešosios politikos organizacijos ir žurnalistai savo užklausomis ir tyrimais gali irgi prisidėti prie šio proceso ir įnešti daugiau skaidrumo bei padėti išsiaiškinti galimus nesąžiningumo ar interesų konflikto atvejus.
Mano akimis, tokiu būdu tu tiesiog taikai visuotinę amneziją, stumi visuomenę užmaršties link
„Tai yra įmanoma tik tokiu atveju, jei turi prieigą prie duomenų. Jeigu tą prieigą uždarai, padarai viską taip, kad reikėtų rašyti užklausas, aiškintis kodėl tuos duomenis gali gauti, viskas užtrunka. Maža to, tai taip pat reiškia žymiai didesnę atsakomybę pačiai VRK ir tai irgi puiki proga suprasti, ar kolegos Vyriausioje rinkimų komisijoje yra pasiruošę tokias užklausas tenkinti ir tikrai pateiks tuos duomenis mums jų paprašius“, – svarstė S.Muravjovas.
Jis pabrėžė labai neigiamai vertinantis nuostatą, kad po dešimties metų dalis išsamesnių duomenų, pavyzdžiui, apie kandidatus savivaldos rinkimuose, turi būti archyvuojami ir išimti iš viešumos. Tokie pokyčiai tik silpnina visuomenės galimybę sužinoti, kas vyksta valstybėje.
„Prieš kelis metus su kolegomis iš Lietuvos žurnalistų sąjungos kaip tik teikėme pasiūlymus ir raginome politikus neiti šiuo keliu, nes, mano akimis, tokiu būdu tu tiesiog taikai visuotinę amneziją, stumi visuomenę užmaršties link“, – tvirtino jis.
Teisė būti pamirštam – ne rinkimuose
Bet kuris rinkėjas galėtų norėti palyginti, tarkime, ką kandidatas sakė apie save prieš 20 metų ir, ar tai sutampa su tuo, ką jis apie save sako dabar. S.Muravjovas nemato jokios priežasties, kodėl to nebūtų galima daryti.
„Jeigu žmogus apsisprendžia dalyvauti demokratijos šventėje – rinkimuose, tai nėra tas pats, kaip pildyti kortelę kokiam nors prekybos centre ir galioja šiek tiek skirtingos taisyklės. Negali galioti teisė būti užmirštam, kai kalbame apie mūsų rinkimus“, – pažymėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus pirmininkas.
-
Žurnalistų sąjunga ir TILS: informacija apie kandidatus neturi būti slepiama nuo žmonių
-
Įstrigo Seimo rinkimų įstatymo pataisos: A.Mazuronis tikina, kad „valstiečius“ prievartauja koalicijos partneriai
-
VRK perkėlė kandidatų anketų duomenis, pasikeitė ir jų skelbimo tvarka
-
LŽS ir TILS: informacija apie kandidatus į politinius postus neturi būti slepiama nuo visuomenės
-
VRK pripažįsta klaidą ir skelbs kandidatų privačių interesų deklaracijų duomenis
Svarstant visuomenės informavimo įstatymo pataisas, S.Muravjovo atstovaujama organizacija siūlė taisyti ne tik viešojo asmens apibrėžimą, bet ir straipsnį, kuriame kalbama apie įstaigų atsakomybę tenkinti žurnalistų, viešosios politikos organizacijų ir kitų aktyvių piliečių užklausas.
Tai yra būtina, pabrėžia jis, nes Lietuvoje vis dar nėra aiškaus apsisprendimo, kad teisė į privatumą nėra absoliuti, nes tam tikrais atvejais svarbiau visgi yra visuomenės teisė žinoti ir viešasis interesas.
„Tai reiškia, kad ir tokios institucijos kaip VRK ar VTEK, kitos stebėsenos įstaigos turėtų siekti teikti daugiau informacijos negu mažiau ir bijotų suklysti, jeigu jau kalbame apie klaidas, ne į konservatyviąją pusę, o į atvirumo pusę“, – tvirtino S.Muravjovas.
Jeigu kalbame apie sėkmingą ir tvarią korupcijos prevenciją, tai turi įsitraukti ir viešojo sektoriaus įstaigos, ir aktyvūs piliečiai, o tai reiškia, kad duomenų pokalbiui turi būti daugiau
Žurnalistų ir gyventojų įsitraukimo būtinybė
Kandidatų duomenys VRK nėra nauji, jie jau buvo paskelbti anksčiau ir kalbama tik apie tai, kad galėtume matyti juos viešai, vienoje vietoje ir patogiai. Taip, kad galima būtų daryti išsamesnes analizes ir uždavinėti tikslesnius klausimus.
„Kad tai yra būtina bet kokioje demokratijoje irgi yra akivaizdu, nes, pavyzdžiui, dabar, įsigaliojus naujajam korupcijos prevencijos įstatymui, mes, bent jau antikorupcinėje padangėje, su organizacijomis, kurios veikia antikorupcijos ir skaidrumo srityje, aiškiai sutariame, kad vien teisėsaugos pastangų susitvarkyti su korupcijos apraiškomis negali užtekti“, – pasakojo S.Muravjovas.
„Jeigu kalbame apie sėkmingą ir tvarią korupcijos prevenciją, tai turi įsitraukti ir viešojo sektoriaus įstaigos, ir aktyvūs piliečiai, o tai reiškia, kad duomenų pokalbiui turi būti daugiau“, – pridūrė jis.
Dažnai valstybės institucijos atsisako teikti duomenis kaip skydu pasinaudodamos BDAR reikalavimais, tačiau labai svarbu ir nepiktnaudžiauti šiuo reglamentu.
Neraminančios tendencijos
„Mane labai neramina pastarųjų mėnesių ar net metų tendencijos. Manau, kad mes daug kur netinkamai interpretuojame ir netinkamai taikome BDAR nuostatas, kai kalbame apie viešąjį interesą ir visuomenės teisę žinoti. Deja, matau, kad ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija daug kur itin konservatyviai ir, mano akimis, neteisingai traktuoja reglamento nuostatas. Nuo to kenčia mūsų visų demokratija“, – teigė S.Muravjovas.
Piliečiai turi teisę žinoti, kas vyksta jų valstybėje, kaip yra panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, kokie kandidatai gauna paramą. Nepaisant to, kad VDAI yra itin svarbi institucija, tačiau jos gairių neturėtų būti laikomasi aklai, viešasis sektorius ir politikai negali neatstovauti visuomenės interesams ir tiesiog pasikliauti bet kokia išsakyta pozicija.
S.Muravjovo nuomone, pirmiausia reikėtų, kad viešasis sektorius pakeistų savo požiūrį į santykį tarp BDAR ir Valstybinės duomenų inspekcijos, kitaip galime prieiti ir prie absurdiškų situacijų.
Tai, apie ką kalbame šiandien VRK kontekste, yra itin svarbūs įvykiai, kurių negalima taip lengvai paleisti, nes jie turi rezonansines reikšmes
„Juk sutikite, mes su jumis nenorėtumėme gyventi visuomenėje, kurioje negalėtume kalbėti arba lengvai surasti, kas prieš dešimt ar dvidešimt metų vadovavo kuriai nors valstybės valdomai įmonei ar net ministerijai. Itin konservatyviai traktuojant BDAR nuostatas galima būtų nukeliauti iki to“, – sakė jis.
„Arba galėtumėm atsidurti situacijoje, kai savivaldybės nebegalėtų kviesti gyventojus į savivaldos biudžetų svarstymus ar net turėtų atsiklausti, ar gali pranešti apie tai, kada vyks rinkimai. Sutikite, tai yra absurdas, taip negali būti ir man atrodo, kad būtent dėl to tai, apie ką kalbame šiandien VRK kontekste, yra itin svarbūs įvykiai, kurių negalima taip lengvai paleisti, nes jie turi rezonansines reikšmes“, – pabrėžė S.Muravjovas.
