2018 12 08

S.Paltanavičius apie klimato kaitą: turime matyti ir savo veiklos padarinius

Lietuvoje skaičiuojame pirmosios gruodžio dekados pabaigos dienas ir galvojame apie žiemą. Kad ji mus jau bandė sniegeliu ir ledeliu, nieko nuostabaus – kada dar taip turėtų būti? Iš žiemos galima laukti visko, nes žiemos iki galo dar niekas nesuprato.
Selemonas Paltanavičius
Selemonas Paltanavičius / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Kad esame ypatingame, žiemos pradžios laike, liudija tamsios, sakyčiau – juodos dienos. Jos trumpos, iki trumpiausiųjų meto diena praras tik 12 minučių šviesos. Paskui diena sustos trumpėjusi, naktis – ilgėjusi. Tai nutiks savaitė prieš Kalėdas, na, o po to vėl viskas ims keistis.

Kalėdų gamtos metų ratas vėl ims suktis, kiekvienai dienai pridurdamas nors po minutę kitą šviesos. Kalėdos – mūsų ir gamtos šventė. Matyt, mūsų protėviai ją šventė dar tada, kai kliovėsi gamtos simboliais ir kalbėjo tik apie juos.

Žiemos metas visada buvo kažkoks savęs įvertinimo metas ir dažniausiai – ne mintimis, bet darbais, gerumu, atjauta. Ne be reikalo per adventą, iki Kalėdų reikia grąžinti visas skolas, visų atsiprašyti galbūt už ne vietoje pasakytus žodžius.

Tada, kai galvojame, kad gamtoje visiems rūpi šiltas guolis, maistas ir ilgas miegas, iš tikro ten iki valios geros nuotaikos. Antai šernų giminėje prasideda ruja, vestuvės. Gruodis – pati tikroji žiemos pradžia, bet praeis ketvertas mėnesių ir gims maži šerniukai. Kaip tik pavasarį....

Miškuose prie savo perėjimo vietų jau ūbauja naminės pelėdos – dar anksti joms rūpintis lizdais, tačiau užsiimti lizdo teritorijas pats metas. Na, o vandenyse – ežeruose, upėse jau neršia vėgėlės. Nuo gruodžio vidurio galioja draudimas jas žvejoti. Tikiu, kad geriausiai ją pažįsta žvejai. Visi kiti yra girdėję, o štai rankose nelaikė ir nedaug ką apie vėgėlę žino.

Didžiausia per tūkstančius metų mums iškilusi grėsmė

Dabar apie tai, kas šiomis dienomis labiausiai rūpi viso pasaulio žmonėms – klimato kaitą! Lenkijoje, Katovicų mieste vyskta pasaulinė klimato kaitos konferencija, kurioje būtina susitarti dėl labai svarbių mūsų ateities dalykų.

Žinoma, šios konferencijos pradžią apkartino kai kurios žinios. Visų pirma, didžiųjų valstybių požiūris ir elgesys, nes jos savo veikla neskatino stabdyti klimato kaitą greitinančias veikla. Be to, visiems konferencijos dalyviams jau darbo pradžioje keistai nuskambėjo Lenkijos prezidento žodžiai apie jo valstybės poziciją.

Selemono Paltanavičiaus nuotr. /Voverei maisto girioje nepritrūks.
Selemono Paltanavičiaus nuotr. /Voverei maisto girioje nepritrūks.

Lenkijos energetikos varomoji jėga – iškastinis kuras, rudoji anglis. Ja kūrenamos elektrinės, ji deginama apšildymo katiluose. Lenkai šios anglies išteklių turi bent dar 200 metų. Tačiau šios anglies kūrenimas labai teršia aplinką ir didina ne tik išmetimus į orą, bet ir greitina klimato kaitą, kelia daug grėsmių žmonių sveikatai.

Katovicai yra angliakasių sostinė, tad šiame regione nuolat tvyro smogas. Daugiau kaip 30 Lenkijos miestų patenka į labiausiai užterštų Europos miestų penkiasdešimtuką. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad kol kas valstybė neplanuoja pereiti prie kitokio kuro.

Koferencijos atidaryme dalyvavęs garsus Didžiosios Britanijos gamtininkas Davidas Attenborough pirmadienį pareiškė, kad žmonijos civilizacija gali žlugti, jeigu pasaulis nesiims veiksmų klimato kaitai pažaboti.

D.Attenborough, prisidėjęs kuriant daugybę dokumentinių filmų apie gamtą, pareiškė į Lenkijoje prasidėjusią Jungtinių Tautų klimato konferenciją susirinkusiems lyderiams:„Šiuo metu susiduriame su žmogaus sukurta pasaulio masto katastrofa – didžiausia per tūkstančius metų mums iškilusia grėsme.“

D.Attenborough paragino Katovicų mieste susirinkusius delegatus iki gruodžio 14 dienos pasiekti pažangą stengiantis įgyvendinti 2015 metų Paryžiaus klimato sutartį ir suplanuoti konkrečių kovos su planetos šiltėjimu priemonių. 92 metų gamtininkas pridūrė, kad jeigu nesiims veiksmų, ne už kalnų bus mūsų civilizacijos griūtis ir didžiosios dalies gamtos pasaulio išnykimas.

Galime būti tikri – turime matyti ir savo veiklos įtakos padarinius, o kad jie būtų kuo mažesni, galime veikti visi.

Kokią eglutę rinktis?

Šiandien jau metas prisiminti eglutes ir pamąstyti, pasirinkti, kokios jos norime savo šventėms. Aš manau, kad namuose turi kvepėti tikros eglės spygliai. Tačiau ar tam reikia kirsti tikrą eglutę? Gal galima į namus atsinešti gyvą, vazone augančią eglutę ar kėnį?

Žinoma, tikros eglutės kvapas su niekuo nesulyginamas. Antra vertus – ir eglutė, ir šakos po Trijų karalių gali keliauti į tam skirtus konteinerius, o po to – gali būti panaudoti kaip biokuras. Plastikinė, netikra eglutė vieną kartą praras savo žavesį, ir bus išmesta kaip paprastas plastikas, kuris veikiausiai bus išvežtas į sąvartyną ir ten dūlės ilgus šimtmečius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų