Tačiau Kalėdos mums paliko ne tik tas, po eglute aptinkamas dovanas. Didžiausia gamtos dovana turime vadinti šviesą, kuri jau pradeda grįžti – Gamtos metų ratas juda iš lėto ir šešetą mėnesių mus neš vis ilgėjančių dienų viršūnėn. Tačiau kol kas apie tai tik žinome, nes to pajausti negalime. Kur ten – to neapčiuopia net patys jautriausi prietaisai.
Na, gal kažką apčiuopia... tačiau man įdomu, ar jie ką nors žino apie žiemą? Kokia ji bus? Jau regėjome trečdalį kalendorinės žiemos ir žinome, kad toks įvykių skaičiavimas mėnesiais gamtai netinka. Bet vis tiek įdomu...
Žinoma, įdomu. Taigi, kaip ten su ta žiema? Kol kas „tikros“ jos neturime, tačiau tuoj po Naujųjų sulauksime ir šaltuko, ir sniego. Tik kiek bus šalčio, kiek sniego – nežinia. Apie pusiaužiemį, kai diena taps ilgesnė visa valanda, šaltis turi tapti griežtesnis. Tiesa, atrodo, kad net ir tokios prognozės yra, kaip sako, su skylėmis, nes pašalimus keis atlydžiai, žodžiu – žiema ir vėl demonstruos savo nepastovų charakterį.
Jei kas paklaus – o vėliau? Kaip bus vėliau, sakykim, vasarį? Na... gal įdomu, kiek obuolių bus ateinančiais metais? Aš juokauju, nors žinau, kad daug kas vis klausinėja, domisi. Pasakysiu tiesiai – vasaris dar visai neaiškus, dar toli. Palaukime. O dabar – štai jums visiems Kalėdų dovana.
Jau, kaip visada, gieda zyliukė. Tai dar tikrai ne pavasario pranašas, ir jos giesmė tokiu metu dar nėra labai gryna. Tačiau visų svarbiausia – gera nuotaika. O prie lesyklos, mieste, miestelyje, jūsų kieme, zylėms tikrai nėra kuo skųstis, nes jūs juk lesinate jas, globojate?
Mes tuo net neabejojame. Gerų žmonių Lietuvoje daug, jie visada padeda gamtai. Ir ne tik dabar, žiemą. Mūsų supratimas ir geri darbai būtini visada, visus metus.
