„Šiemet buvo apie 85 mln. eurų bendrai, kitais metais bus 90,7 mln. gal. Bet tie penki milijonai yra iš esmės susiję su vadinamuoju horizontaliu finansavimu visų sektorių, nes didėja bazinis dydis, nuo kurio skaičiuojami atlyginimai, didėja minimali alga“, – BNS pirmadienį sakė S.Rudėnaitė.
„Grynai teismams kažkokių atlyginimų padidėjimo nėra, teisėjams ir šiaip negali būti, nes pirmiausia įstatymas turi būti pakeistas, o tada – biudžetas“, – pridūrė ji.
Anot Teisėjų tarybos pirmininkės, Vyriausybė atmetė ir teismų prašymą skirti atskirą papildomą finansavimą, kuris leistų padidinti teisėjų padėjėjų, sekretorių ir kitų tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių.
„Jie galėtų uždirbti daugiau, bet kai nėra pinigų, negalima didinti taip vadinamos kategorijos. Tarkime, teisėjų padėjėjai – jei kitose institucijose šios grupės tarnautojų koeficientų vidurkis yra 10, tai pas mus – 8. Jie gauna tūkstantį eurų. Tūkstantis eurų šiais laikais tikrai nėra pakankamai“, – sakė ji.
„Finansų ministerijos nebuvo motyvuotas atsakymas – neskiriama ir neskiriama. Padidinimas iš esmės problemų nesprendžia, nes tai susiję tik su reguliavimo pasikeitimu“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkė.
S.Rudėnaitės teigimu, Vyriausybei nuo kitų metų didinant minimalią algą, ji didės tik pagalbiniams darbuotojams ir jų atlyginimai priartės prie teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų.
„Tai irgi nėra normalu, nes kvalifikacija, atsakomybė yra visiškai skirtinga. Tad ta problema yra užsitęsusi“, – tvirtino ji.
S.Rudėnaitė pabrėžė, kad teismams, kaip ir kitoms institucijoms, drastiškai augs komunalinės, pašto išlaidos, ji prognozavo, kad dėl to teismuose gali susidaryti įsiskolinimai.
Jos nuomone, teismuose darbuotojų stygius kitąmet turėtų pasijusti dar labiau.
„Kuo toliau tuo daugiau jaučiame žmonių stygių, yra neužpildytos vietos, pareigybės, trūksta padėjėjų. Atskira istorija – turime situaciją, kai teisėjai tiesiog palieka darbą ir išeina į kitas institucijas – ir tokie, kurie dar galėtų dirbti. Turėjome paskutiniais mėnesiais keliais atvejais, kai 40 metų žmonės išeina. Ne visi deklaruoja, išeina gal į privačias struktūras, nebūtinai pasako, bet išeina ten, kur geriau“, – tikino S.Rudėnaitė.
Valstybės biudžete teismų sistemai kitąmet planuojama skirti 90,726 mln. eurų, dar 2,4 mln. eurų numatyta Konstituciniam Teismui (KT). Šiemet teismams skirti 85,1 mln. eurų, KT – dar 2,148 mln. eurų. Per 16 mln. eurų kitąmet numatyta skirti Nacionalinei teismų administracijai, jos finansavimas auga apie 1,7 mln. eurų.
Teisėjai pabrėžia, kad jau daugelį metų teismų sistemos finansavimas yra kritiškai nepakankamas ir ženkliai mažina teisėjo profesijos patrauklumą, todėl verčia rinktis kitą profesinę veiklą, teismai susiduria su teisėjų ar teismo personalo trūkumu, lėšų nepakankamumu atsiskaitant už teisingumo vykdymui būtinas paslaugas.
