Anot jo, pagal naują modelį savivaldybėje veiktų dvi institucijos: taryba – kaip atstovaujamoji, ir tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.
„Tai nėra naujovė, maždaug trečdalyje Europos Sąjungos šalių, kur tiesiogiai renkami merai, yra toks stiprus meras“, – pateikdamas naująją Vietos savivaldos įstatymo redakciją sakė S.Šedbaras.
Antradienį naujam modeliui parlamentarai pritarė po pateikimo. Už balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo nė vieno, du susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
Pasak darbo grupės vadovo, rengiant naująjį projektą laikytasi principo, kad savivaldoje nebūtina laikytis tokio griežto valdžių atskyrimo kaip centrinėje valdžioje bei kiek įmanoma labiau atsižvelgti į savivaldybės dydį. Pavyzdžiui, nuo to priklausytų minimalus frakcijų dydis, vicemerų skaičius.
„Bandėme sudėlioti tą santykį tarp šių dviejų konstitucinių institucijų – tarybos ir mero – taip, kad būtų daugiau taikos ir mažiau konfliktų“, – sakė S. Šedbaras.
„O ar pagal šitą modelį išvengsime konfliktų, niekas negali pasakyti todėl, kad tai yra nauja sistema. Po metų rinkimai, dar po metų–dvejų pasimatys, ar veikia sistema, ar neveikia“, – tvirtino jis.
Parlamentaras priminė, kad ir dabar nepavyksta išvengti politinių konfliktų tarp mero ir tarybos.
„Trijose savivaldybėse – Šilalėje, Plungėje ir Jurbarke – yra problemų, o Kalvarijoje gresia tiesioginiu valdymu. Žinoma, nuo tokių nesusikalbėjimų joks įstatymas neapsaugos“, – teigė S.Šedbaras.
Seimo Regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė abejojo, ar tas projektas nenumenkina tarybos vaidmens ir funkcijų.
Naujoji Vietos savivaldos įstatymo redakcija parengta Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.
Pagal projektą, savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priimtų svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturėtų savo vadovo.
Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengtų tarybos sprendimų projektus, pats meras šauktų tarybos posėdžius, sudarytų jų darbotvarkę, pirmininkautų tiems posėdžiams, tačiau nebalsuotų.
Šis punktas kelia daugiausia neaiškumo ir sulaukė didžiausios dabar pareigas einančių merų kritikos.
Anot projekto, merui bus pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.
Be to, merui ketinama suteikti vadinamąją veto teisę. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.
Pagal projektą, jeigu taryba neatsižvelgtų į mero motyvus ir iš naujo priimtų savo sprendimą, šis galėtų dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.
Tuo metu savivaldybės tarybai norima suteikti teisę nušalinti merą nuo pareigų, jeigu jam būtų pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Tai galėtų padaryti tarybos narių dauguma. Nušalinimas galiotų iki teismo nuosprendžio arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Siūloma, kad vicemerai ir administracijos direktorius taptų asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirtų meras, o vicemerų kandidatūroms reikėtų ir tarybos pritarimo.
„Savivaldybės tarybai du kartus iš eilės nepritarus to paties asmens skyrimui vicemeru, meras turi teisę savo sprendimu tą patį asmenį paskirti vicemeru“, – rašoma projekte.
Be to, siūloma didinti vicemerų skaičių.
Tačiau merui susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint ilgesniam laikui eiti pareigų, jį pavaduotų ne vicemeras, o iš tarybos narių paskirtas politikas. Kas pavaduos merą per jo kasmetines atostogos, projekte nenurodoma.
Pasak S.Šedbaro, nieko nenutiks, jei mėnesį ar kelias savaites nebus oficialiai pavaduojančio asmens merui ilsintis ar susirgus, o jo funkcijas galės pasiskirstyti vicemerai, administracijos direktorius – tai galėtų numatyti savivaldybės teisės aktai.
Dar viena siūloma naujovė – savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.
Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.
Nors naujojoje Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje neįrašyta, darbo grupėje sutarta riboti tiesiogiai išrinktų merų kadencijų skaičių. Rinkimų kodekse planuojama numatyti, kad tiesiogiai renkami merai galėtų dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.
Pagal projektą, tarybos nariams, kaip ir dabar, būtų mokama už darbą per tarybos, komitetų, komisijų posėdžių. Tačiau, pasak S. Šedbaro, taip pat siūloma tarybos nariams kompensuoti už susitikimus su gyventojais.
„Norima padaryti savivaldybes labiau tarnaujančias žmogui“, – teigė jis.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir kuria naują savivaldos modelį.
Kiti savivaldos rinkimai vyks 2022 metų kovą.
