Per slaptą balsavimą už S.Šedbaro kandidatūrą balsavo 85 parlamentarai, prieš buvo 38, susilaikė dešimt. Du balsavimo biuleteniai rasti negaliojantys.
Jį skirti KT teisėju pasiūlė laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė.
Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen pateikta Aukščiausiojo Teismo teisėjo A.Gutausko kandidatūra ketvirtadienį surinko 131 Seimo nario balsą, prieš ją buvo vienas ir vienas susilaikė.
Už prezidento Gitano Nausėdos kandidatą T.Davulį balsavo 114 Seimo narių, prieš buvo septyni, susilaikė 13.
S.Šedbaro kandidatūrą opozicija įvertino kaip politinį paskyrimą.
„Tikrai neturiu jokių pastabų kolegos S.Šedbaro profesionalumui, manau, niekas tuo neabejoja, bet visi suprantame, kokia regimybė yra kuriama, kada aktyvus politikas eina į Konstitucinį Teismą“, – ketvirtadienį prieš balsavimą sakė Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė.
Anot jos, S.Šedbaras gana ilgą laiką Seime priiminėjo sprendimus būtent dėl įstatymų konstitucingumo.
A.Širinskienė ragino parlamentarų paklausti savęs, „o kaip atrodys demokratinėje valstybėje, kai be jokio atšalimo laikotarpio žmogus tampa teisėju ir pradeda vertinti savo paties ir jo paties atstovaujamos partijos projektus“.
„Valstietis“ Giedrius Surplys tvirtino, kad šiuo paskyrimu būtų kuriama viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybė. Jo teigimu, tikėtis, kad politikas išliks objektyvus dirbdamas teisme yra tas pats, „kaip tikėti, kad žmogus Čilėje staiga nusprendžia atsisakyti Seimo nario mandato“, turėdamas galvoje Kristijono Bartoševičiaus komandiruotėje Čilėje parašytą prašymą nutraukti jo, kaip Seimo nario, įgaliojimus.
Konservatorius Jurgis Razma džiaugėsi, kad S.Šedbaro kompetenciją gerai vertina ir opozicijos atstovai.
„Džiaugiuosi, kad ir opozicijos atstovai pripažįsta kandidato aukštas teisines kompetencijas. Manau, kad tai svarbiausias momentas skiriant kandidatą į tas pareigas“, – sakė jis.
„Negi įsivaizduojame, kad jeigu aukštos kvalifikacijos teisininkas nebebus politiku, kad jis negebės suvokti to pasikeitimo ir negalės dirbti objektyviai kaip Konstitucinio Teismo teisėjas?“ – klausė J.Razma.
S.Šedbaras KT teisėju yra dirbęs 1993–1996 metais pirmojoje teismo kadencijoje. Tokiam trumpam terminui tada jis buvo paskirtas tam, jog prasidėtų teisėjų rotacija.
Jis taip pat yra dirbęs vidaus reikalų ministru, Lietuvos aukštesniojo administracinio teismo pirmininku, į Seimą yra renkamas nuo 2008 metų. Jis taip pat yra dirbęs teisingumo viceministru nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju 1989–1992 metais ir Vilniaus miesto rajono teismo teisėju 1987–1989 metais.
Parlamentaras sakė narystę Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionyse demokratuose sustabdęs ketvirti metai, nors neslepia konservatoriškų pažiūrų.
T.Davulis nuo 1998-ųjų dirba Vilniaus universitete, 2003-iaisiais tapo Teisės fakulteto prodekanu, nuo 2012 iki 2022 metų ėjo šio fakulteto dekano pareigas.
2006–2016 metais jis buvo Darbo teisės katedros vedėjas, Darbo teisės instituto vadovaS.Šiuo metu kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus eina Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo ir Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros vedėjo pareigas.
A.Gutauskas nuo 2013 metų iki šiol eina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas, 2017‒2022 metais jis buvo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, yra dirbęs Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje.
Konstitucinį Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Pagal įstatymą kas trejus metus šis teismas atnaujinamas trečdaliu narių. Kandidatūras teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Nauji teisėjai, jei bus paskirti, pakeis kadencija baigiančius Elvyrą Baltutytę, Vytautą Greičių ir Danutę Jočienę. Pastaroji šiuo metu yra KT pirmininkė.
