S.Skvernelio kariaunoje – įvairių politinių spalvų žmonės: kiek sėkminga bus tokia sąjunga?

Naują politinį sezoną rugsėjį Seime įsikūrusi S.Skvernelio vadovaujama Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ apie planus steigti partiją pranešė spalio viduryje.

S.Skvernelis tąsyk aiškino, kad politinė jėga yra nacionalinės valstybės šalininkė, puoselės tautiškumą, orientuosis į centro kairę.

Gana greitai apie planus jungtis pranešė nemažai regionuose žinomų ir įtakingų politikų, priklausiusių ar sietinų su kitomis partijos.

Į Seimo Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ taip pat susibūrė plačios politinės amplitudės atstovai, čia perėjo ir parlamento „valstiečių“, Lietuvos regionų, Socialdemokratų partijos frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės nariai.

Visuomenės nuomonės apklausos kol kas rodo, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ gali tapti svarbia žaidėja politikos arenoje.

Tiesa, kai kurie kitų politinių jėgų lyderiai vertindami besisteigiančią partiją, nuviliojusią ir jų partiečius, neslepia ironiško šypsnio.

Pavyzdžiui, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, iš kurios į steigiamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ pasuko du įtakingi Kauno konservatoriai, lyderiui Gabrieliui Landsbergiui nauja partija panaši į lietuvišką mišrainę.

Pasitraukė iš „valstiečių“ flango

Į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkus kandidatuoja trys kandidatai – S.Skvernelis, parlamentaras Vytautas Bakas ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Iki šios savaitės vidurio siekti partijos vadovės posto ketino ir buvusi „valstietė“ pedagogė iš Marijampolės Beata Valungevičienė.

Tačiau tokių planų ji atsisakė tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui ir „valstiečiui“ parlamentarui Dainiui Gaižauskui prabilus apie tam tikrus „šešėlius“ – ryšius su prieštaringai vertinamais praeityje teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu.

LVŽS ir 15min nuotr./Arūnas Pukelis, Beata Valungevičienė, Žydrūnas Buzas

S.Skvernelio pareigų chronologija daugiau mažiau žinoma visiems – buvęs policijos pareigūnas, policijos generalinis komisaras politinę karjerą pradėjo 2014 metais, kai partija „Tvarka ir teisingumas“ delegavo jį į vidaus reikalų ministrus Algirdo Butkevičiaus vadovautoje Vyriausybėje.

Į 2016 metų rinkimus jis ėjo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Suformavus valdančiąją daugumą buvo paskirtas premjeru.

2020 metais į Seimą jis taip pat ėjo su „valstiečiais“ – nors išliko nepartinis, buvo įrašytas pirmuoju numeriu jų rinkiminiame sąraše.

Beveik pusmetį jis buvo šios parlamento frakcijos deleguotas Seimo opozicijos lyderis.

Tačiau dar nuo praėjusios kadencijos sklandė kalbos apie tai, kad S.Skvernelis planuoja kurti naują politinę jėgą.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis

Taip ir atsitiko.

Aiškindamas, kad nenori dalyvauti skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje jis užtrenkė Seimo LVŽS frakcijos duris, kartu išsivesdamas būrį kolegų. Jie taip pat jungiasi prie naujos partijos.

Tarp jų – ilgamečiai „valstiečiai“ Tomas Tomilinas, vasarą pašalintas iš LVŽS, kaip teigta, dėl to, kad balsavo už partnerystės, taip pat ir tos pačios lyties asmenų, įteisinimą, bet greičiausiai tame slypėjo gilesnės – nesutarimų su Ramūnu Karbauskiu priežastys, ir Rima Baškienė, per partinės veiklos metus, kaip pasirodė, sukaupusi ne vieną nuoskaudą.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Rima Baškienė

Prie naujos politinės jėgos jungiasi ir su LVŽS rinkimų sąrašu į Seimą patekę vadinamieji S.Skvernelio žmonės: Algirdas Stončaitis, dirbęs policijos generalinio komisaro pavaduotoju, Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės kancleriu, Lukas Savickas – buvęs premjero patarėjas, vėliau Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, kurio prezidentas Gitanas Nausėda nepaskyrė ekonomikos ir inovacijų ministru, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

S.Skvernelio konkurentas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko rinkimuose V.Bakas taip pat artimas jo bendražygis.

Antrą kadenciją Seime dirbantis politikas buvo S.Skvernelio patarėjas, kai šis buvo vidaus reikalų ministras, vadovavo jo štabui prezidento rinkimų kampanijos metu.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vytautas Bakas

A.Miškinienė – irgi buvusi į prezidentus 2019 metais kandidatavusio S.Skvernelio patikėtinė.

Buvusi LVŽS narė, kurį laiką dirbusi ir žemės ūkio viceministre S.Skvernelio Vyriausybėje, beveik trejus metus vadovauja Lazdijų rajonui.

Su ja metų pabaigoje iš „valstiečių“ gretų pasitraukė ir į naują partiją pasuko dauguma šios savivaldybės LVŽS skyriaus narių – 71 iš 72 dalyvavusių susirinkime dėl to.

„Aš niekada nebijojau drąsių sprendimų, nesirinkau ir nesirinksiu lengviausių kelių. Dėl to renkuosi būti viena iš naujos politinės partijos kūrėjų, renkuosi būti ta, kuri prisidės prie to, kad Lietuvoje pagaliau bus konstruktyviai, pagal aiškią politinę darbotvarkę dirbanti politinė jėga, kuri sieks, kad ambicingi, bet labai reikalingi Lietuvai pokyčiai būtų įgyvendinti“, – gruodžio pradžioje kalbėjo A.Miškinienė.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Ausma Miškinienė

Tarp Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigėjų ir buvęs ilgametis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, jos pirmininkas, 2012–2016 metais premjero pareigas ėjęs A.Butkevičius.

Prieš prisijungdamas prie šios frakcijos Seime jis dirbo Mišrioje Seimo narių grupėje.

Kitas buvęs ilgametis socialdemokratas Zigmantas Balčytis darbavosi Seimo Lietuvos regionų frakcijoje.

„Nuleido kraują“ ir kitiems

Nors buriama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ skausmingiausiai apkandžiojo „valstiečius“, nuleido kraujo ir kitoms partijoms.

Į steigiamą partiją atkeliavo ir daugiau merų su dalimi vadovaujamų rajonų partijų skyrių.

Tarkime, LSDP paliko Neringos meras Darius Jasaitis, prieš tapdamas socialdemokratu buvęs „darbiečiu“, ir kai kurie kiti skyriaus nariai.

„Pakvietus S.Skverneliui be galo apsidžiaugiau, nes kai jis buvo premjeru, man teko dirbti kartu. Yra nemažai buvusių bičiulių ir dar bus partijoje, su kuriais kitais metodais bandome pasiekti, kad kitiems būtų tik smagiau ir geriau“, – gruodį kalbėjo D.Jasaitis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Darius Jasaitis

Parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamą partiją „Laisvė ir teisingumas“ dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ paliko Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis ir dalis šio skyriaus aktyvo.

Pastarasis skambesnis atitekėjimas į steigiamos politinės jėgos gretas – iš TS-LKD bastionu laikomo Kauno.

Apie tai, kad savo ateitį sies su nauja partija, pranešė Kauno miesto tarybos konservatorių frakcijos atstovai – dabar jau buvusi seniūnė Edita Gudišauskienė ir narys Vygantas Gudėnas.

E.Gudišauskienė tvirtino pastaruosius kelerius metus patyrusi asmeninių sukrėtimų – artimųjų netektis, sunkią ligą, kurie privertė pergalvoti, „kuriuo keliu toliau eiti“.

„Sukrėtimai privertė apmąstyti, ką noriu daryti, su kokiais žmonėmis noriu dirbti, kokios idėjos vežtų, o rezultatai džiugintų. Atsigavusi ir sustiprėjusi supratau, kad atsišviežinusi mintis subrendau pokyčiams“, – teigė politikė.

Žiniasklaida rašė, kad neoficialiai seniai kalbama, jog tarp E.Gudišauskienės ir TS-LKD Kauno skyriaus vadovės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės buvo įtampų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Edita Gudišauskienė

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Pasvalio, Anykščių, Kretingos, Rokiškio rajonų, Klaipėdos ir Vilniaus miestų savivaldybėse daugiausia sudarytos iš su LVŽS į savivaldybių tarybas išrinktų politikų.

Margumas – skiriamasis bruožas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Igno Kalpoko teigimu, partijos „Vardan Lietuvos“ politinis atspalvis yra nenusakomai margas.

Anot politologo, ko gero, tai ir bus skiriamasis jos bruožas.

„Ir šiaip, aišku, pas mus Lietuvoje politinėms partijoms su ideologiniu grynumu sekasi sunkiai. Bet čia akivaizdžiai yra buriama tokia visaapimanti partija, kur kam patinka ras kairės, kam patinka ras dešinės, o šiaip tokia daugiau ar mažiau aplink centrą, kad niekam per daug neužkliūtų.

Ko gero, galima įtarti, kad ta pagrindinė ideologija, jeigu taip galima numanyti, tai yra tiesiog ieškojimas kiek įmanoma tiesesnio kelio į sėkmę tiek savivaldoje, nes šiuo metu būtent savivaldos lygmenyje tas didžiausias perbėgimas vyksta, tiek paskui galvojant, žinoma, ir apie Seimo rinkimus“, – komentavo jis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ignas Kalpokas

Paklaustas, kiek sėkminga bus tokia sąjunga, ar, pavyzdžiui, buvęs socialdemokratas ir ekskonservatorius ras, kas juos ideologiškai vienija?

I.Kalpoko manymu, naujos partijos nariai nelabai ieško, kas juos itin ideologiškai sietų.

VDU dėstytojui atrodo, kad čia labiausiai jungiantis dalykas yra interesas ir išskaičiavimas.

Ir tol, kol S.Skvernelis sugebės generuoti partijai sėkmę, kol išskaičiavimas bus racionalus – tai yra, kad prisijungus prie šios politinės jėgos bus garantuotas geras pasirodymas artimiausiuose rinkimuose, tol ji laikysis kartu.

„Čia, man atrodo, yra toks grynai natūrinių mainų principu paremtas darinys. Ir pagrindinis dalykas bus tas sėkmės generavimas, visų pirma iš partijos viršūnės ir S.Skvernelio, kaip neabejotino vedlio“, – mano politologas.

Pagrindinis dalykas bus tas sėkmės generavimas, visų pirma iš partijos viršūnės ir S.Skvernelio, kaip neabejotino vedlio.

Pasak I.Kalpoko, viena vertus, galima sakyti, kad Lietuvoje turime ar esame turėję tiek partijų, jog, ko gero, dar vienos tikrai nereikia.

Kita vertus, jeigu toks darinys yra sukuriamas ir rinkėjai už jį balsuoja, kaip svarstė VDU docentas, poreikis turbūt yra. Jis pažymėjo, kad nereikalingos yra tos partijos, už kurias niekas nebalsuoja.

Vertindamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ perspektyvas, politologas mano, kad trumpuoju laikotarpiu jos yra optimistinės.

Dėl ilgojo laikotarpio jis nėra tikras, nes galų gale gali atsitikti taip, kaip dėl S.Skvernelio atsitiko su „valstiečiais“, kai reitingai sumažėjo, tie, kas iš išskaičiavimo prisijungė prie jų gretų, dabar ieško geresnių medžioklės plotų.

„Bet trumpalaikiu laikotarpiu aš matyčiau gana gerą perspektyvą, visų pirma todėl, kad tai yra partija, su kuria bus visiems įmanoma susitarti. Jeigu jie pasiims tuos maždaug 8–9 procentus, kuriuos dabar galimai renka, arba gal ir dar šiek tiek prisidės, tai jie bus garantuotai bet kurioje valdančiojoje koalicijoje. Todėl, kad neturės pakankamai didelio bagažo sakyti: „Ne, ne, ne, mes su kaire arba su dešine neisime.“ Tai bus iš tikrųjų kitiems pakankamai patogu – tokia kur padėsi, ten rasi politinė partija“, – sakė I.Kalpokas.

Saulius Skvernelis pristatė planus artėjančioje Seimo rudens sesijoje

+19

Jau kelia reikalavimus Vyriausybei

Dar prieš steigiamąjį suvažiavimą Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ parengė pareiškimo projektą, kuriame ragina valdančiuosius laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį būtiniausiems maisto produktams ir plėsti kompensacijas už šildymą, įvertinus spartų kainų augimą. Naujoji politinė jėga taip pat ketina paraginti premjerę perkrauti Vyriausybę, o prezidentas raginamas imtis moderatoriaus tarp valdžios ir opozicijos vaidmens.

Tai nurodoma pareiškimo projekte, kurį trečiadienį gavo portalas 15min.

„Siūlome nedelsiant nukreipti didelį Lietuvos biudžeto perteklių ne tik valstybės skolos grąžinimo ir tvarkymo išlaidoms, bet priimti laikiną sumažinto PVM įstatymą būtiniausiems maisto produktams, išskyrus alkoholį“, – rašoma paskelbtame projekte. Jis išplatintas partijos nariams. Pareiškimą numatoma paskelbti šeštadienį steigiamajame suvažiavimą.

Buriama politinė jėga ketina paraginti ženkliai išplėsti kompensacijų už šildymą gavėjų skaičių tam, kad laikiną paramą gautų ir vidutines pajamas gaunančios šeimos.

Partija taip pat numato paraginti premjerę Ingridą Šimonytę perkrauti Vyriausybę. Ji perspėja, kad santykių aiškinimasis tarp prezidento ir valdančiųjų kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Tiesiogiai neminėdama Kinijos, užsienio politikoje nauja politinė jėga ragina prieš imantis veiksmų išsamiai apsvarstyti jų tiesioginį poveikį Lietuvos žmonėms ir ekonomikai.

Partija teigia, kad „politikoje beveik neliko solidaus valstybiškumo, liko vien arogancijos pilni asmenybių karai“.

Anot pareiškimo projekto, balsavimai Seime rodo, kad Seime faktiškai nebeliko tvirtos daugumos, todėl „valdantieji privalo priimti prezidento ir opozicijos siūlymus dėl svarbiausių reformų įgyvendinimo“.

„Kviečiame prezidentą imtis nuolatinio forumo tarp valdžios ir opozicijos moderavimo“, – teigiama dokumento projekte.

Partija teigia, kad „politikoje beveik neliko solidaus valstybiškumo, liko vien arogancijos pilni asmenybių karai“.

„Iš to kol kas laimi tik priešiškos ir radikalios jėgos. Neatsakingas ir chaotiškas valdymas kelia rizikas Lietuvos politiniam stabilumui ir gyventojų gerovei. Visa tai vyksta ypatingai pavojingomis geopolitinėmis sąlygomis, kuomet Rusijos Federacijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai, tačiau ir Lietuvos valstybės saugumui bei teritoriniam vientisumui“, – rašoma projekte.