Pradėjo nuo mechanikos
S.Skvernelis gimė 1970 m. Kaune, mažas būdamas su tėvais persikėlė į Marijampolę, kur ir baigė mokyklą. Jau vaikystėje būsimasis vidaus reikalų ministras svajojo apie policininko karjerą. „Žinote, kuo būti svajojau – kelių inspektoriumi! Jau smėlio dėžėje reguliuodavau vaikų mašinėles“, – jis yra sakęs lrytas.lt.
Baigęs vidurinę mokyklą, būsimasis premjeras studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), kur įgijo mechanikos inžinieriaus kvalifikaciją.
1994 m. baigęs studijas ir gavęs inžinieriaus diplomą, S.Skvernelis jau rengėsi dirbti pagal specialybę, tačiau sulaukė pasiūlymo dirbti Policijos akademijoje.
Akademijoje, Profesinės taktikos katedroje, S.Skvernelis dirbo iki 1998 m. Tada jis persikėlė į Trakus: tapo Trakų rajono policijos komisariato komisaru inspektoriumi.
„Ištiko kultūrinis šokas. Su vakarietiškais idealais į apšnerkštą komisariatą. Sulūžusios kėdės, uniforminiu paltu užkištas prasižiojęs langas. Pirmas susidūrimas su realybe, nusikaltėliais, ir vadovybės nuostata – tvarkykis pats. Aš, dėstytojas iš Policijos akademijos, jau pirmą dieną turėjau paskęsti. Ir nei velnio!“, – kalbėdamas su lrytas.lt tuos laikus prisiminė S.Skvernelis.
S.Skvernelis karjeros laiptais kopė sparčiai. 1999-2001 m. jis dirbo Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, 2001-2003 m. buvo Lietuvos viešosios policijos biuro Kelių patrulių rinktinės komisaras, 2003-2005 m. ėjo Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės vado pareigas, o 2005-2008 m. buvo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininkas.
Būtent 2008 m. tuometis Lietuvos policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas pakvietė S.Skvernelį tapti jo pavaduotoju.
Vienas pirmųjų kartų, kuomet S.Skvernelis pateko į visuomenės akiratį – 2010 m. Vilniuje vykusios pirmosios homoseksualų eitynės „Baltic Pride“. Tuo metu jis buvo oficialus asmuo, komentavęs šias eitynes policijos vardu.
S.Skvernelis prieš eitynes sakė, kad prieš eitynių dalyvius numatomos provokacijos, bet policija užtikrins viešąjį saugumą. Generalinio komisaro pavaduotojas teigė, kad nebus pasigailėta net menkiausio incidento kaltininkų, nes mažiausias bandymas patekti į teritoriją ar ketinimas ką nors sviesti iš karto sulauks reakcijos.
Su nelengvu uždaviniu policija tąsyk susitvarkė sėkmingai – eitynės pritraukė gausų būrį priešininkų, tačiau rimtų incidentų per jas nebuvo užfiksuota, policija sėkmingai užtikrino viešąjį saugumą.
Tapęs generaliniu komisaru kovojo su alkoholizmu
2011 m. V.Telyčėnas pasitraukė iš pareigų po avarijos, kurią sukėlė neblaivus Trakų rajono policininkas. Būtent S.Skvernelis tapo jo įpėdiniu. Jį paskyrė prezidentė Dalia Grybauskaitė vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siūlymu ir Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės teikimu.
Skiriamas generaliniu komisaru, S.Skvernelis akcentavo motyvacinių priemonių pareigūnams diegimą, finansinės drausmės palaikymą, sąlygų jauniems pareigūnams patekti į sistemą sudarymą, vietų stygiaus policijoje problemos sprendimą.
Taip pat naujasis generalinis komisaras sakė, kad vienas iš pirmųjų jo darbų bus Imuniteto tarnybos, kuri prižiūrėtų, kad pareigūnai laikysis teisės aktų reikalavimų, steigimas. Pažadas buvo įgyvendintas – naujoji tarnyba pradėjo veikti tų pačių metų rugpjūtį. Be to, jam pradėjus eiti generalinio komisaro pareigas, iš karto buvo sudaryta slapta pareigūnų grupė, tikrinusi, ar kolegos darbo vietoje nevartoja alkoholio.
2012 m. vasarį žurnalo „Veidas“ atlikta didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa parodė, kad 27,6 proc. didžiųjų miestų gyventojų mano, jog Policijos departamentui pradėjus vadovauti S.Skverneliui padėtis pagerėjo. 56,2 proc. apklaustųjų tvirtino, jog Policijos departamento veikloje niekas nepasikeitė, 10,2 proc. sakė, jog generalinis komisaras turi mažai įtakos policijos darbui gerinti, tiek pat respondentų laikėsi nuomonės, jog viskas tik pablogėjo.
2014 m. pradžioje neblaivus buvo pagautas tarnybinį automobilį vairavęs Lietuvos policijos kriminalinio biuro viršininkas Algirdas Matonis. Tada S.Skvernelis atsistatydinti atsisakė, į klausimą apie atsistatydinimą atsakęs: „Aš jam nepyliau“.
S.Skvernelis taip pat inicijavo Kriminalinės policijos reformą, kuria siekta pagerinti ikiteisminių tyrimų kokybę. Reformą teigiamai įvertino D.Grybauskaitė, tačiau ji sulaukė Nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos kritikos. Reforma siekta, kad kuo didesnis dėmesys būtų skiriamas pavojingoms veikoms tirti.
Karjeros šuolis: iš komisarų į ministrus
2014 m. lapkritį S.Skvernelis netikėtai buvo paskirtas vidaus reikalų ministru. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, jis buvo pasirinktas dėl „kompetencijos ir didžiulės patirties, pasiekimų reformuojant policijos sistemą“.
Ministrą delegavo partija „Tvarka ir teisingumas“, kai „tvarkiečių“ prieš tai į postą deleguotas Dailis Alfonsas Barakauskas atsistatydino, motyvuodamas pablogėjusia sveikata. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vykdomame ikiteisminiame tyrime dėl galbūt neskaidrių ministerijos viešųjų pirkimų buvęs ministras vėliau buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Į partiją S.Skvernelis neįstojo.
Tuo metu, „Vilmorus“ apklausos duomenimis, buvusį policijos generalinį komisarą palankiai įvertino 32,8 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 9,7 proc.
Pradėdamas eiti ministro pareigas S.Skvernelis teigė, kad jo pagrindinė užduotis bus sutvarkyti statutinę ir valstybės tarnybą. Taip pat ministras tvirtino, kad jam svarbus atskirties mažinimas tarp regionų, o nauju iššūkiu taps kibernetinio saugumo užtikrinimas.
Drąsūs pareiškimai
Eidamas šias pareigas ministras ne kartą įsivėlė į žodines dvikovas su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Pavyzdžiui, 2015 m. liepą, kuomet ji apkaltino S.Skvernelį nekompetencija sprendžiant migrantų krizę, jis pareiškė, kad Seimo pirmininkei reikia apsaugos nuo žmones juokinančio kalbėjimo, ir paragino ją pasinaudoti paieškos sistema „Google“.
„Išlindo Pilypas iš kanapių: matyt, Seimo pirmininkė neskaito nei laikraščių, nei portalų, nežiūri televizijos ir neklauso radijo. Jei Seimo pirmininkė neskaito šios informacijos, gal bent „google“ jai padėtų?“ – pareiškė S.Skvernelis.
2015 m. rugpjūtį S.Skvernelis dar kartą pateko į visuomenės dėmesį, kuomet po pasienyje įvykusio incidento, kurio metu pasienietis nušovė nuo jo sprukusį kontrabandininką, išplatino viešą laišką policijos pareigūnams, kuriame ragino nepasiduoti baimei, netoleruoti kontrabandos ir sąžiningai bei kokybiškai atlikti savo pareigas.
„Tikrai apgailestauju – gaila, užuojauta dėl žuvusio jauno žmogaus. Bet lygiai taip pat negalime be tyrimo pasmerkti mūsų pareigūno ir nusiųsti žinią visiems pareigūnams, kurie kasdien eina ne ruoštis karui, kaip kitos institucijos, o eina kasdien kariauti. Pasienyje, pripažinkime, vyksta realus ginkluotas karas ir pareigūnai nori žinoti teisinį reglamentavimą. Jei jis netobulas – apsispręskime, bet nedarykime pareigūnų atpirkimo ožiais“, – žiniasklaidai sakė ministras.
Šiuo klausimu kitokią nuomonę pareiškė D.Grybauskaitė: ji tuomet teigė, kad ginklo panaudojimas buvo perteklinis, o šis atvejis rodo „nekokybišką mūsų pasienio funkcijų atlikimą“.
Po pokalbio su prezidente S.Skvernelis sušvelnino savo poziciją, bet nuomonės nepakeitė. Sušvelnino poziciją ir prezidentė, pasakiusi, kad „nereikėtų stoti nei į vieną pusę“.
Taip pat S.Skvernelis išsakė mintį, kad siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos išorinės sienos apsaugą ir šalies gyventojų saugumą, reikėtų svarstyti ir apie partijų susitarimą dėl vidaus apsaugos finansavimo. Bet A.Butkevičius tada pasakė, kad toks susitarimas nėra reikalingas.
Jau eidamas vidaus reikalų ministro pareigas, S.Skvernelis pradėjo kalbėti apie būtinybę kovoti su alkoholizmu griežtomis priemonėmis.
„Mes privalome mažinti (alkoholio prieinamumą), privalome pradėti diskusiją apie specializuotų parduotuvių atsiradimą. Privalome pripažinti – turime problemą“, – sakė vidaus reikalų ministras, kalbėdamas po tragedijos Kražiuose, kuomet neblaivus asmuo nužudė keturis žmones. Be to, ministras vėliau siūlė mažinti vairuotojų kraujyje leidžiamo alkoholio kiekį iki 0 promilių.
Po teroro išpuolių Paryžiuje 2015 m. rudenį S.Skvernelis paragino visuomenę nesieti į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių su terorizmu. Pasak ministro, ES turi sutelkti pastangas atskirti ekonominius imigrantus ir juos išsiųsti atgal, o pabėgėliams sudaryti sąlygas „pabėgti nuo žvėriškos sistemos“ teritorijose, kurias valdo „Islamo valstybės“ grupuotė.
Iš posto neišvertė net I.Molotkovas
2015 m. lapkritį įvyko dar viena rezonansinė istorija: antrankiais surakintas Igoris Molotkovas iš jį saugojusių pareigūnų atėmė Kalašnikovo automatą ir pabėgo iš policijos komisariato. „Visiškas neprofesionalumas ir apgailėtina situacija“, – apie tai atsiliepė S.Skvernelis.
Šios situacijos metu S.Skvernelis vėl įsivėlė į konfliktą su L.Graužiniene. Seimo pirmininkė pareiškė, kad kai paskambino ministrui ir paprašė jo informuoti apie situaciją, S.Skvernelis jai atsakė, kad ši jį pakėlė iš miego.
Po tokios kritikos dėl esą netinkamo požiūrio į Vilniuje vykusią operaciją vidaus reikalų ministras S.Skvernelis atkirto, kad parlamento vadovė jam trukdė dirbti. Jis teigė, jog apie įvykius informavo savo tiesioginį vadovą premjerą, o Seimo pirmininkei nematęs reikalo skambinti.
„Tiesiog nekonstruktyvų pokalbį teko pabaigti ir viskas. Nes tikrai buvo kiti reikalai. Tiesiog trukdė man. Kai vyksta tokie darbai, tiesiog norisi, kad netrukdytų niekas eterio be reikalo“, – savo požiūrį į pokalbį su Seimo pirmininke BNS ketvirtadienio naktį pateikė S.Skvernelis.
Į L.Graužinienės pusę stojo ir D.Grybauskaitė. „Jau ne pirmą kartą ministras demonstruoja žemą politinį lygį, kai mėgina komentuoti arba neprisiima, ar nesupranta savo asmeninės atsakomybės. Ministras privalo laiku ir pilnai informuoti apie įvykius visus valstybės vadovus“, – tada teigė ji.
L.Graužinienė tada pareiškė, kad S.Skvernelis turėtų atsistatydinti. Tačiau tokios iniciatyvos nepalaikė nei premjeras A.Butkevičius, nei opozicinės partijos.
Vis dėlto S.Skvernelis pateikė A.Butkevičiui atsistatydinimo pareiškimą. Ministro ginti tada stojo šalies pareigūnai, gyrę jo profesionalumą, patvirtinti pareiškimo nenorėjo ir pats premjeras. Po pusantros savaitės S.Skvernelis atsistatydinimo pareiškimą atsiėmė.
Po incidento S.Skvernelio populiarumas gerokai išaugo, o L.Graužinienės – sumažėjo. 2016 m. pradžioje S.Skvernelio populiarumas ėmė lenkti net D.Grybauskaitės ir A.Butkevičiaus, jis imtas laikyti patraukliu kandidatu bet kuriai partijai.
Pasirinko „valstiečius“, nes nenorėjo stoti į partiją
Ilgą laiką svarstyta, kad S.Skvernelis kandidatuos su socialdemokratais. Visgi 2016 m. kovą paskelbta, kad S.Skvernelis pasirinko „valstiečius“. Vidaus reikalų ministras nutarė netapti partijos nariu, bet vesti ją į Seimo rinkimus.
S.Skvernelis tikino, kad dėl bendro darbo intensyviai kalbėjosi su dar dviem politinėmis partijomis, tačiau tik žalieji neva jam leido rinkimuose dalyvauti išliekant nepriklausomu. Jis pripažino, kad įtakos apsisprendimui turėjo ir tuo metu Vyriausybę krėtę skandalai.
„Kada renkiesi partiją, su kuria eiti, tu renkiesi tą, kurioje gali groti pirmu smuiku. Pas mus ir pas liberalus buvo pakankamai vadovų ir tikėtis groti pirmu smuiku jis vargiai tikėjosi. Tai ir yra pagrindinis dalykas, kodėl jis pasirinko valstiečius ir žaliuosius. Logiškai ir pragmatiškai“, – BNS sakė Socialdemokratų partijos buvęs rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas.
Susidarė paradoksali situacija: S.Skvernelis vis dar ėjo ministro pareigas, nors jau buvo paskelbęs, kad į Seimo rinkimus eis su opozicine jėga. Dėl to kilo „tvarkiečių“ nepasitenkinimas S.Skverneliu. Po susitikimo su A.Butkevičium ir jį delegavusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku Rolandu Paksu S.Skvernelis apsisprendė palikti ministro postą.
Priėmus S.Skvernelį, Valstiečių ir žaliųjų partijos reitingai šovė aukštyn. Kandidatuoti į Seimą naujai iškeptas politikas apsisprendė Karoliniškių apygardoje Vilniuje. Po šio jo sprendimo toje pačioje apygardoje kandidatuoti ketinęs buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas netikėtai persigalvojo ir nutarė kandidatuoti Senamiestyje.
S.Skvernelis vis dažniau viešumoje buvo matomas su kitais LVŽS kandidatais, viešumoje nuolat pasisakė įvairiomis temomis. Prieš rinkimus LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis paskelbė, kad partijai triumfavus S.Skvernelis taptų partijos kandidatu į premjerus.
Pirmajame Seimo rinkimų rate laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), iškovoję 20 mandatų daugiamandatėje apygardoje, antri liko LVŽS su 19 mandatų.
Viešojoje erdvėje tuo metu daug kalbėta apie galimą TS-LKD ir LVŽS koaliciją, o S.Skvernelio ir R.Karbauskio nuomonės dėl galimos koalicijos išsiskyrė: R.Karbauskis teigė koalicijoje jokiu būdu nematantis liberalų, tuo tarpu S.Skvernelis teigė, kad įmanomi įvairūs variantai, ir jų dalyvavimo neatmetė.
Vis dėlto po antrojo Seimo rinkimų turo, kuriame triuškinančiai triumfavo LVŽS, šios partijos ir TS-LKD derybos, galima sakyti, baigėsi net neprasidėjusios, o galiausiai LVŽS susitarė su socialdemokratais: S.Skvernelio ir Gabrieliaus Landsbergio susitikimas situacijos nepakeitė.
Lapkričio 15 d. po susitikimo su S.Skverneliu D.Grybauskaitė pareiškė teikianti jį premjeru. Lapkričio 21 d. S.Skvernelį patvirtino Seimas.
Kokios yra S.Skvernelio politinės pažiūros?
S.Skvernelis buvo vienas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikų, užpildžiusių anketą puslapyje www.manobalsas.lt, kur visi norintys politikai gali deklaruoti savo politines pažiūras įvairiais klausimais.
Kai kuriais klausimais S.Skvernelis išsiskiria iš daugumos kitų į anketos klausimus atsakiusių ir į Seimą patekusių LVŽS narių. Jis pasisako prieš smarkų minimalios algos didinimą, pritaria lengvesniam darbuotojų atleidimui, nepritaria bausmių nusikaltėliams griežtinimui, pasisako prieš abortų uždraudimą.
S.Skvernelis pritaria mokesčių didinimui, viešojo sektoriaus mažinimui, PVM maistui mažinimui bei valstybinių alkoholio parduotuvių steigimui. Jis priešinasi mažesniam ekonomikos reguliavimui bei lengvesniam darbuotojų atleidimui, nurodo manantis, kad euro įvedimas Lietuvai atnešė daugiau žalos negu naudos.
Naujasis premjeras sutinka su nelietuviško raidyno raidžių rašymu Lietuvoje išduodamuose asmens dokumentuose, tos pačios lyties partnerysčių įteisinimui ir dvigubai pilietybei. Pritaria S.Skvernelis ir Seimo narių rinkimui tik vienmandatėse apygardose bei internetinio balsavimo įvedimui.
Taip pat S.Skvernelis yra prieš Žaliojo tilto skulptūrų grąžinimą. Nepritaria S.Skvernelis ir imigracijos stabdymui bet kokiomis priemonėmis, šauktinių kariuomenės atsisakymui.
Kiti svarbiausi S.Skvernelio biografijos faktai
- S.Skverneliui – 46 metai.
- Jis nurodo mokantis anglų, lenkų ir rusų kalbas.
- Iš S.Skvernelio „Facebook“ puslapio galima spręsti, kad jam patinka Martyno Levickio ir britų roko grupės „Muse“ atliekama muzika.
- Laisvalaikiu mėgsta dirbti sode, taip pat domisi sportu ir istorija.
S.Skvernelio Facebook puslapio nuotr./Saulius Skvernelis savo sodeYra krepšinio gerbėjas, ne kartą „Žalgirio“ arenoje stebėjo Kauno „Žalgirio“ rungtynes.
- Šiuo metu gyvena su antrąja žmona Silvija. Ji dirba „Swedbank“ banke.
- Turi du vaikus. S.Skvernelio dukra šiemet pradėjo lankyti pirmąją klasę, o šių metų rugpjūčio 24 d. jam gimė sūnus.
- 2005 m. įgijo teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete.
- Deklaruoja turintis 143 tūkst. eurų privalomo registruoti turto ir 62 tūkst. eurų piniginių lėšų, yra gavęs paskolų už 37 tūkst. eurų.
