„Net neabejoju, kad forma, ar tai būtų taryba, galbūt suvažiavimas, turėtų ta diskusija, matyt, būti ir bus ji. Labai svarbu, kalbant ir apie pačią frakciją, nes irgi sprendimai turės būti, ir apie partiją. Tas pasitikėjimas labai svarbus, kalbant apie politinę ateitį“, – vėliau pridūrė S.Skvernelis.
Netrukus po šio pareiškimo R.Karbauskis žadėjo pasitikrinti pasitikėjimą partijos taryboje.
Pirmadienį spaudos konferencijos metu S.Skvernelis dėkojo savo komandos nariams, savanoriams, balsavusiems, išreiškusiems palaikymą, pasveikino konkurentus, patekusius į antrąjį turą.
Klausiamas, kokia bus tvarka, ar jis atsistatydins tada, kai prisieks naujasis prezidentas, ar po to sutiks laikinai eiti premjero pareigas, ar norės, kad tai darytų ministras, ir ar jo sprendimą keis Europos Parlamento (EP) rinkimai, atsakė, kad nežino.
Variantai visokie yra – ir dėl atsistatydinimo, ir dėl įgaliojimų grąžinimo, ir laikinai kažkas pareigas turės eiti.
„Dabar turėčiau pasakyti į visus tris klausimus „nežinau“. Variantai visokie yra – ir dėl atsistatydinimo, ir dėl įgaliojimų grąžinimo, ir laikinai kažkas pareigas turės eiti – nuspręs šalies vadovas. Europarlamento rinkimai, nežinau, ar jie galėtų padaryti kokį esminį lūžį. Galiausiai, kaip minėjau, bus ir politinių partijų derybos, pokalbiai. Nebėkim į priekį. Viskas šalyje bus gerai“, – ramino S.Skvernelis.
Tikslinantis, tai ar jau nebežino, ar atsistatydins, atsakė „žinau“.
S.Skvernelis tikino, kad Vyriausybė iki liepos 12-osios dirbs ir sieks neįnešti sumaišties: „Yra laiko pasiruošti iki naujojo šalies vadovo pareigų pradžios, kad būtų pasiruošta naujos Vyriausybės suformavimui Lietuvos Respublikos Seime.“
Šie prezidento rinkimai, kaip dėstė S.Skvernelis, parodė, kad visuomenė pasisako už dešinės ar centro dešinės politiką.
„Nematyti Vyriausybei, kurios programa orientuota visiškai priešingai, tai yra, centro kairės, man atrodo būtų neišmintinga. Kita vertus, politikas turi tiek galių veikti, kiek turi žmonių pasitikėjimo. Šiandien pasitikėjimas yra išreikštas dviems šalies politikams, kurie turi galimybę įgyvendinti ir dalyvauti labai aktyviai įgyvendinant savo programines nuostatas. Reikėtų netrukdyti ir sudaryti galimybes tą padaryti“, – dėstė premjeras.
Politikas teigė, kad jam šiandien esminis dalykas – kad nebūtų posūkio atgal, „kad nebūtų šalis valdoma kažkokių interesų grupių, kurios yra šešėlyje“.
„Ir būtų tęsiama ta programa, kuri buvo orientuota į socialinės gerovės didinimą“, – pridūrė S.Skvernelis.
Jo matymu, rinkimų kampanija buvo intensyvi, sėkminga ir produktyvi. S.Skvernelis pažymėjo, kad jis buvo pirmasis prezidento rinkimuose dalyvavęs iš premjero pozicijos.
Klausiamas, ar pasitraukęs iš premjero posto siektų užimti Seimo pirmininko pareigas, S.Skvernelis su šypsena veide atsakė: „Variantas, pagalvosiu apie tai.“
Platesnis S.Skvernelio komentaras po rinkimų – žemiau:
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rezultatų lentelėje S.Skvernelis liko trečias ir sulaukė 19,72 proc. rinkėjų palaikymo, 277 928 balsų.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį jis tikino, kad šis rezultatas nėra labai geras. Politikas teigė, kad liepos 12-ąją, kai Vyriausybė turės prezidentui grąžinti įgaliojimus, atsistatydins.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis teigė nesuprantantis, kodėl S.Skvernelis nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą ir sakė lauksiantis Europos Parlamento rinkimų rezultatų. Anot jo, jei LVŽS šių rinkimų metu nesurinks daugiausiai balsų (ne mandatų), trauksis iš valdančiosios daugumos. Jei visgi surinks, R.Karbauskis žadėjo įkalbinėti S.Skvernelį, kad šis liktų premjero poste.
LVŽS partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), kaip anksčiau 15min teigė partijos lyderis Gediminas Kirkilas, sieks baigti darbus daugumoje.
Pozicijos ir įspūdžiai iš S.Skvernelio štabo rinkimų naktį – čia.
Į antrąjį rinkimų turą patekusi Seimo narė Ingrida Šimonytė pirmadienį spaudos konferencijos metu teigė matanti galimybę dirbti su S.Skverneliu, kitas kandidatas ekonomistas Gitanas Nausėda reiškė norą kalbėtis su S.Skverneliu ir žadėjo aiškintis, kaip jis vertina situaciją, kokie jo planai.
Kandidato manymu, nebūtų solidu jei LVŽS, gavusi rinkėjų pasitikėjimą ketveriems metams, trauktųsi iš valdžios anksčiau laiko.
Pagal Konstituciją, S.Skvernelio atsistatydinimą priimtų naujai išrinktas prezidentas.
Atsistatydinus premjerui, kartu su juo turėtų trauktis visa Vyriausybė, o prezidentas turėtų ieškoti naujo Vyriausybės vadovo.
Atstatydinta Vyriausybė toliau eitų pareigas, kol būtų suformuota nauja Vyriausybė. Premjero pareigos galėtų būti pavestos tam pačiam asmeniui arba kažkuriam dabartinės Vyriausybės ministrui.
„Po to, kai prezidentas priims Vyriausybės atsistatydinimą, paves jai eiti pareigas, per 15 dienų privalės teikti naują ministro pirmininko kandidatūrą. Dabar kokia ta kandidatūra? Tos pačios kandidatūros, kurią atstatydino Seimas, tikrai neteiks. Vadinasi, teiks, šiuo atveju, ne S.Skvernelio kandidatūrą, o kitą kandidatūrą, kuriai pritartų Seimas“, – anksčiau 15min pasakojo konstitucionalistas Vytautas Sinkevičius.
„Prezidentas derins pozicijas su Seimo valdančiais, su kitais, ar surinks balsų kandidatūra, kurią jis teiks“, – pridūrė jis.
Jeigu Seimas teikiamai kandidatūrai pritars, prezidentas paskirs naująjį ministrą pirmininką, paves jam sudaryti Vyriausybę, patvirtins Vyriausybės sudėtį, ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo premjero paskyrimo, Vyriausybė turės pateikti Seimui savo veiklos programą.
„Ir Seimas spręs, ar jai pritarti. Jei pritars, Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, tada Vyriausybė prisieks, ir po to, ankstesnės Vyriausybės, kuri ėjo laikinai pareigas, įgaliojimai nutrūks“, – išdėstė teisininkas.
Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 26-ąją.
