– Sakėte, kad be regionų tokios partijos prasmės nėra. Kalbant apie galimus bendražygius, ar Šiaulių meras Artūras Visockas jungsis prie naujosios partijos?
– Matysime, kokie žmonės prie politinės partijos jungsis. Nemažai žmonių turi savo komitetus ir nori tokį statusą išlaikyti, galima bendradarbiauti įvairiomis formomis.
Tie žmonės, kurie parodė ne tik sėkmingus rinkimų rezultatus, bet ir po to sėkmingą darbą, kaip Šiaulių meras – mes, aišku, juos kviečiame, norėtume, kad sustiprintų komandą, bet tai bus konkretaus žmogaus apsisprendimas. Esame atviri kalbėtis su visais, kuriems idėjos yra priimtinos.
– Su kuo dar bendravote iš merų?
– Bendravome mes ne su vienu meru ir bendraujame dėl įvairių priežasčių. Kada mums teko dirbti, septyniolikta Vyriausybė ne žodžiais, o darbais demonstravo požiūrį į savivaldą, į savivaldybėms reikalingos sprendimus, savivaldybių finansavimą, atskirų projektų finansavimą, tai mes tą kontaktą palaikome.
Su vienais pakalbame apie politiką, su kitais tiesiog prisimename, ką gero esame padarę, tiesiog gyvenimiškai pasikalbame, kaip kam sekasi. Dabar nuo šiandien ir prasidės tas realus bendravimas, kalbant apie politinės jėgos konstravimą.
– Buvęs jūsų bendražygis Ramūnas Karbauskis šiandien sakė, kad planus kurti partiją turėjote dar būdamas premjeru. Ar tai tiesa?
– Tuos ketverius metus būdavo visokiausių minčių, buvo įtemptų laikotarpių. Po prezidento rinkimų apskritai iškilo klausimų, ar bus patvirtinta mano Vyriausybė, kai ji turėjo gauti iš naujo įgaliojimus.
Ramūnui galiu palinkėti sėkmės ir pasidžiaugti darbais, kuriuos kažkada kartu padarėme
Bet visą laiką tikėjau, kad galima ir toliau darbuotis su tais žmonėmis, su kuriais 2016 metais apsisprendėme dėl bendrų principų ir vertybių. Bet įvyko kitaip, Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje įvyko pokytis, aš jį gerbiu, tai jų apsisprendimas.
O kas ką žinojo... Ramūnas, matyt, pasižymi tokia savybe, kad jis geriausiai žino Lietuvoje, kas laimės kokius rinkimus ir kas kokias partijas kuria ar nekuria... Palikime tai kiekvieno žmogaus asmeninei nuomonei, Ramūnui galiu palinkėti sėkmės ir pasidžiaugti darbais, kuriuos kažkada kartu padarėme.
– Ar esate svarstę ne kurti partiją, o jungtis prie kitos politinės jėgos?
– Ne, tokių aktyvių svarstymų nebuvo, nors pokalbiai ir buvo su kolegomis. Jei daryti tokį žingsnį, tai reikia naudotis žmonėmis, kurie yra politiškai aktyvūs, nori dalyvauti politikoje, turi idėjų, minčių, nes atėjus į kitą organizaciją, ten yra kitos tradicijos, organizacinė kultūra, programinės nuostatos.
– Praeitą kartą, kai kalbėjome, sakėte, kad vieno išskirtinio lyderio nėra, visi dalinsitės vaidmenis daugmaž po lygiai, o kaip yra su partija, kas yra jos lyderis?
– Partijos dar nėra, prasideda tas procesas. Šiandien ryte pranešimą pasirašė 13 frakcijos narių, natūralu, kad kažkas turėjo tai padaryti, aš net neabejoju, kad mes visi 13 esame vienodai svarbus, visiškai vienodi ir kiekvieno iš mūsų indėlis, kalbant apie perspektyvą, yra labai svarbus.
Nepamirškime, kad mūsų tarpe yra septyni vienmandatininkai, kurie atstovauja išrinktiems žmonėms konkrečioje apygardoje, tai mes turėsime pakankamą rėmėjų, palaikytojų ratą, ir manau, kad šių žmonių, šių Seimo narių indėlis yra net ir didesnis negu mano.
Taip kad tai tikrai nebus vieno žmogaus partija, tai yra žmonės, kurie dabar kartu iniciatyvą parodė – ir kuria bei steigia. Ir tie žmonės, kurie nori dalyvauti steigime, nuo šios dienos gali prisijungti, mes bandysime įtraukti juos į procesą visiškai aiškiai, skaidriai, vienodai, kad kiekviena mintis nuo pačios apačios iki paties viršaus galėtų būti įgyvendinta ir būtų labai svarbi. Ir matysime, kaip toliau seksis.
Taip, struktūra reikalinga, bet struktūrą kuria žmonės, ne kažkas iš Vilniaus, bet žmonės: žmonės regionuose, žmonės miesteliuose. Jeigu tokių žmonių bus 2 tūkst., vadinasi, bus steigiamasis partijos suvažiavimas.
– Bet, pone S.Skverneli, jūs ir esate naujos partijos lyderis?
– Šiandien natūralu, kad yra įvardijama kažkokia asmenybė, kažkoks žmogus, kuris vienija arba buria tokius žmones. Tai natūralu, aš baigiau karjerą Vyriausybėje, ministras pirmininkas buvau, nors mūsų frakcijoje yra du buvę ministrai pirmininkai, apie atskirus žmones sukasi tie procesai, o kas bus ateityje, tikrai mes matysime.
Dar kartą pabrėžiu – nesinori, kad tai būtų – tikiuosi, kad taip ir nebus – vieno žmogaus partija. Tai yra bendraminčių, daugybės žmonių iškristalizuotos idėjos, mintys, tikslai, kuriuos įgyvendinti gali ne vienas žmogus, o tiktai visi kartu. Tai labai svarbu.
Dar kartą pabrėžiu – nesinori, kad tai būtų – tikiuosi, kad taip ir nebus – vieno žmogaus partija.
O kaip bus, tai vėlgi suvažiavimas spręs ar kokie nors valdymo organai, kas bus vadovybė, manau, kad tai tikrai bus rinkimasis ne iš vieno žmogaus, demokratiniu, visuotinio balsavimo principu, taip bus suformuotos tiek skyrių vadovybės, tiek ir partijos vadovybė.
– Jūs vis pataisote žurnalistus, mane taip pat dabar, kad partijos sukurtos jos dar nėra, steigimas kitais metais planuojamas. Ar yra tada koks nors šansas, kad partija gali ir nesusikurti?
– Teoriškai visko gali būti, kaip minėjau, reikia bent 2 tūkst. steigėjų. Ir jeigu nori turėti tikrą veikiančią organizaciją, jie turi būti realūs žmonės.
Matėme partijų, kurios kuriamos tiesiog ieškant narių, įrašant darbovietes, giminaičius ar panašiai, bet tai nėra ta organizacija, kuri tikrai atitiktų politinės partijos reikalavimus. Aš tikiu, kad mes 2 tūkst. politiškai aktyvių žmonių surinksime.
– Vis dar galite sustiprinti savo pozicijas Seimo opozicijoje. Jei prisijungtumėte kitą frakciją, galėtumėte tapti opozicijos lyderiais. Ar turite tokių planų?
– Tai nėra savitikslis dalykas, opozicinės frakcijos ir dabar kalbasi, tikrai mes esame galintys kalbėtis ir tą darome kiekvieną antradienį, vėl pradėjome tą daryti, tikiuosi, kad ta tradicija bus tęsiama, – dėl darbotvarkės.
Bet esame pakankamai skirtingos frakcijos ir politinės partijos, kurios jau yra įsteigtos, tų skirtumų pakankamai daug yra, tokio mechaninio susijungimo nemanau, kad jis turėtų būti. Galbūt eigoje tai kristalizuosis į formalius susijungimus, bet dabar tai nėra realu.
– Koks bus pirmas įstatymų leidybos prasme jūsų pasiūlymas Seimui?
– Mes kaip frakcija pasiūlėme jau daug įstatymo projektų socialiniais, ekonominiais klausimais, dėl atskirų institucijų stiprinimo, skaidrumo. Tai įtraukta į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.
Kalbant apie pandemijos valdymą ir parlamentinę kontrolę, praeitą savaitę Seimas pritarė dviejų įstatymų pakeitimams, kad diskusijos apie pandemijos valdymą ir žmogaus teisių suvaržymą vyktų parlamente.
Suprantame, kad esame opozicija ir būsime opozicija. Naivu tikėtis, kad valdantieji viskam pritars, bet kai kam galbūt pritars.
– Politologai jūsų partijos šansus vertina neblogai. Jei ateityje tektų formuoti Vyriausybę ar tapti jos sudedamąja dalimi, kokį vieną dalyką keistumėte lyginant su darbu, kurį darėte praeitoje Vyriausybėje?
- Tos ketverių metų pamokos tikrai yra išmoktos. Dabar, kai pasižiūri, galvoji, kad daug ką buvo galima daryti kitaip. Tai buvo pirmas kartas, buvo patirtis, kurios niekas neturėjo. Ir kalbant apie Vyriausybės darbo organizavimą, tai po 2016 m. rinkimų daug kam tai buvo visiškai naujiena. Ir ministrai, kurie nebuvo tame dalyvavę, daugybė žmonių net nežinojo Seimo koridoriuose kur eiti.
Ta ketverių metų patirtis yra tikrai neįkainojama, daug ką būtų galima daryti ir kitaip, ir galbūt kitokiais būdais. Mes, ir aš pats, norėjome maksimalaus rezultato labai greitai. Labai dažnai, iš tikrųjų, trūkdavo ir laiko tam tikroms diskusijoms.
Ne visą laiką tas tikslas, kurio yra siekiama, atsispindi žmonių gerovėje.
Galima kaip pavyzdį paminėti - mes orientavomės į reformas, kurios buvo iššauktos resursų optimizavimo, taupymo, bet rezultatai parodė, kad ne visą laiką tas tikslas, kurio yra siekiama, atsispindi žmonių gerovėje.
Kai kurie žmonės buvo nusivylę, kai kurie nukentėjo dėl to, o to maksimalaus rezultato nepasiekėme. Taip, kažką suefektyvinome, bet tam tikras darbo vietas regionuose praradome. Tada centralizacija nėra panacėja visiems sprendimams, kada valstybei reikia labai efektyviai veikti. Kartais tas efektyvumas gali būti pasiekiamas ir kitokiais būdas. Tai tikrai viską galima keisti, bet iki to laiko reikia labai kantriai ir sunkiai dirbti.
– Kiek jūsų partijai artimos prezidento vertybės ir politika?
– Partijos dar neturime, o identitetas, vertybinių dalykų išgryninimas priklausys nuo visų partijos narių, steigėjų.
Kalbant apie santykį su prezidentu, reikia labai aiškiai laikytis valdžių atskyrimo principo, kur prezidento, Vyriausybės ir Seimo kompetencija. Kai tik pradedama žengti vienam į kito atsakomybės lauką, atsiranda konfliktų, kurie nėra reikalingi.
Nėra absoliučios meilės ar nemeilės.
Daug pozicijų su prezidento tikslais sutampa, kalbant apie ekonominę, socialinę politiką. Čia jokių skirtumų nėra. Galbūt kai kas skiriasi, kai kalbėsimės ateityje apie užsienio politiką, dėl tam tikrų sprendimų.
Vertiname Prezidentūrą kaip instituciją ir prezidentą kaip politiką, kuris priima sprendimus ir tuos sprendimus vertiname. Nėra absoliučios meilės ar nemeilės. Reikia remti gerus ketinimus, gerus darbus, bet jei kažkas daroma ne taip, nebijoti ir kritikuoti.
