Jis įvertino ir naujausius Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus bei naujausią jo nepavykusios kelionės į JAV istoriją, galimybes bendradarbiauti su pirmininką pakeitusiais „valstiečiais“.
S.Skvernelis kalba apie tai, kur linkstama svarstant mokestinius pakeitimus ir netgi užsimena apie galimus naujus mokesčius, taip pat kodėl Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ vadovaus jau paskutinį kartą, jei bus perrinktas pirmininku jau artėjantį savaitgalį.
Interviu temos
- D.Trumpo pareiškimai ir tolimesnės Europos gynybos perspektyvos.
- EK 800 mlrd. eurų gynybos finansavimo planas
- Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko rinkimai
- Galimybės dirbti su A.Verygos vadovaujamais „valstiečiais“
- Lietuvos karių siuntimas į Ukrainą
- R.Žemaitaičio nepavykusi išvyka į JAV ir skyrimas Seimo vicepirmininku
- Kaip keisis pelno, nekilnojamojo turto mokesčiai?
– Kaip vertinate Donaldo Trumpo naudingųjų iškasenų pasiūlymą Ukrainai, jo retoriką pokalbyje su Ukrainos prezidentu, galiausiai veiksmus, kuriuos stebime šiandien – paramos Ukrainai stabdymą?
– Turbūt labai nenustebino, bet visi mes turime viltį, kad gal taip nebus, kaip buvo kalbama, deklaruojama. Tiesiog tiesiog reikia suvokti: šiandien kardinaliai pasikeitusi situacija, ieškoma susitarimo tarp pasaulio galingųjų ir tiesiog bandoma legitimizuoti valstybę agresorę – tai yra faktas – pasakant, kad reikia derėtis.
Taip, taikos siekimas visą laiką yra svarbus. Bet klausimas, apie ką mes kalbame, apie kokią taiką? Ir su kuo derėtis?
Buvo pasakyta, kad Zelenskis nori karo, kad Ukraina na, ne tiesiogiai, bet vos ne pati kalta, kad tas karas įvyko, kad Ukraina nenori taikos. Ir pamirštama, kad trejus metus Ukraina kariauja ne tik dėl savo nepriklausomybės, bet ir iš esmės dėl daugelio Europos valstybių laisvės, nepriklausomybės, dėl pasaulio tvarkos, kuri buvo grindžiama tarptautine teise, laikymosi.
Šiandien pasakyti, kad jūs turite kapituliuoti, kad turite atiduoti daugiau nei 20 proc. teritorijos (...), tai Ukrainos prezidentas, kariaujančios valstybės prezidentas, kuriam mes tikrai jaučiame didžiulę moralinę pagarbą, jis atsilaikė, atlaikė tą tokį tikrai labai negražų spaudimą.
O šiandien turime kitą iššūkį. Tiesiog reikia suprasti, kad Jungtinės Valstijos iš esmės pasakė, kad Europos reikalai yra jūsų pačių reikalas, ir tą turi suvokti ES valstybių lyderiai.
Aš manau, kad gal šitoje situacijoje atsiras kažkoks naujas lyderis – nemažai pagal pirmus pareiškimus vilčių dedame į būsimą Vokietijos kanclerį, nes Europa turi pirmiausiai pati rūpintis savo saugumu, o potencialas tam yra.
Mes esame tikrai galingiausia ekonomika pasaulyje. Turime milžinišką intelektualinį, technologinį potencialą, reikia tiesiog nemiegoti, nebūti savo burbule, bet imtis ryžtingų veiksmų tiek ginant ir tampant iš ekonominės sąjungos gynybine sąjunga. Tai yra ne diskutuoti, nesusitikinėti, pasikeičiant nuomonėmis, nereiktų susirūpinimo, bet imti konkrečius darbus dėl gynybos pramonės sustiprinimo, dėl mūsų saugumo dimensijos.
Ir parama Ukrainai. Vis dar nemažai valstybių Europoje galvoja, kad Ukrainos teisinga pergalė arba teisinga taika Ukrainoje yra mūsų visų saugumo garantas, mes turim remti Ukrainą.
– Iš JAV pusės pasigirdo raginimų V.Zelenskiui atsiprašyti. Ar yra dėl ko?
