Prieš Seimo posėdį S.Skvernelis sakė nenorintis vertinti Vyriausybės veiklos. Esą geriausias ir objektyviausias vertintojas yra žmogus, kuriam ministrų kabinetas ketverius metus sąžiningai dirbo.
Nauja realybė
Iš Seimo tribūnos S.Skvernelis minėjo, kad pastaraisiais mėnesiais pagrindinis žodis buvo „virusas“. Todėl Vyriausybės veiklos ataskaita pristatoma mėnesiu vėliau nei įprasta.
Premjeras akcentavo, kad atėjome į naują realybę, kuri užgožė praėjusių metų darbus. Tačiau esą dabar svarbūs tų darbų rezultatai.
Pasak S.Skvernelio, per ketverius metus buvo sukauptas rezervas, leidęs pasirengti dabartinei krizei.
Jis pabrėžė, kad nuo 2016 iki 2019 metų bendrasis vidaus produktas šalyje augo 12,5 proc. – iš viso 9,5 mlrd. eurų.
S.Skvernelis aiškino, kad Vyriausybė rūpinosi socialiai pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis. Jis teigė, kad augo senatvės pensijos, padidintos priemokos mažiausių pensijų gavėjams.
Nuo šių metų minimali mėnesio alga padidinta iki 607 eurų – per ketverius metus padidėjo 150 eurų.
S.Skvernelis akcentavo ir „vaiko pinigus“, kuriuos gauna apie pusė milijono Lietuvos vaikų.
Anot jo, buvo ir daugiau priemonių šeimoms stiprinti, pavyzdžiui, nemokamas maitinimas mokyklinukams, lengvatos įsigyjant būstą ir panašiai.
Įgyvendintos priemonės, premjero teigimu, lėmė, kad mažėjo skurdas.
Dar vienas Vyriausybės tikslas, kaip nurodė S.Skvernelis, – dirbančiųjų pajamų didinimas. Pasak jo, didėjo atlyginimai.
Taip pat premjeras aiškino, kad daugėjo į Lietuvą iš užsienio grįžtančių žmonių.
Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra, S.Skvernelio žodžiais, irgi buvo šios Vyriausybės prioritetas. Jis minėjo gerėjančius šalies rodiklius tarptautiniuose reitinguose, gausėjantį startuolių skaičių, pirmąjį vienaragį.
S.Skvernelis minėjo, kad energetikos srityje Vyriausybė priėmė sprendimą savo rankose išlaikyti suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Jis aiškino, kad didėjo transporto paslaugų eksportas, Lietuvos oro uostuose daugėjo keleivių, Klaipėdos jūrų uostas yra lyderis Baltijos šalyse.
Dar viena sritis, leidusi didinti investicijas į žmonių gyvenimo gerinimą, kaip sakė S.Skvernelis, yra šešėlio mažinimas. Esą iš jo ištraukti 200 mln. eurų.
Efektyvesnis valdymas viešajame sektoriuje, pasak premjero, leido didinti jame dirbančiųjų algas. Jis aiškino, kad augo mokytojų, dėstytojų, mokslo, kultūros ir meno darbuotojų, medikų atlyginimai.
S.Skvernelis akcentavo didėjusį aukštųjų studijų prieinamumą. Esą šiemet rugsėjį nemokamai studijuos 5 tūkstančiais daugiau studentų nei 2018 metais.
S.Skvernelio teigimu, buvo skiriamas išskirtinis dėmesys profesionaliojo meno renginiams regionuose.
Vyriausybės vadovas pabrėžė ir tai, kad stiprintas nacionalinis saugumas.
„Be tarptautinio svarbus ir vidinis žmonių saugumas“, – kalbėjo jis, aiškindamas, kad augo visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene.
Taip pat S.Skvernelis pažymėjo, kad didintas finansavimas krašto apsaugai.
Išskyrė penkis principus
2019 metai, anot premjero, buvo geri mūsų šaliai.
Nors koronaviruso pandemija pristabdė tam tikrus planus, S.Skvernelis nurodė, kad Vyriausybė toliau įgyvendins šešis veiklos prioritetus: nuo socialinės atskirties mažinimo, šeimų stiprinimo iki kovos su šešėliu ir aplinkosaugos.
Tačiau svarbiausia dabar – suvaldyti koronaviruso pandemiją ir išlaikyti ekonomikos gyvybingumą.
Jis pristatė COVID-19 valdymo strategiją.
„COVID-19 valdymo strategiją vadiname naujos realybės strategija. Kodėl naujos realybės? Nes visi turime suprasti, kad dar gali būti ilgai arba mes niekada negrįšime prie mums anksčiau įprasto gyvenimo“, – teigė S.Skvernelis.
Anot Vyriausybės vadovo, esame viena nedaugelio pasaulio valstybių, laiku užkardžiusi ligos plitimą.
Strategiją, S.Skvernelio teigimu, sudaro penki principai: nuo didelės rizikos grupei priklausančių asmenų apsaugos iki nustatytų koronaviruso židinių lokalizavimo, visuomenės informavimo.
Pusantrų metų galiosiantis planas
Taip pat S.Skvernelis pristatė priemones, kurių imtasi ir bus imamasi siekiant valstybę ir žmones sugrąžinti į normalų gyvenimo rimtą bei, kaip sakė, krizę paversti galimybe.
Jis priminė, kad Vyriausybė kovo 16 dieną patvirtino ekonomikos skatinimo planą.
Tiesa, verslas ir ekspertai kritikuoja stringantį jo įgyvendinimą, aiškindami, kad pinigai nepasiekia verslo.
Premjeras Seime aiškino, kad siekiant išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas išmokėta per 100 mln. eurų – apie 20 proc. tam numatyto finansavimo.
18 tūkstančių darbdavių išmokėti 19 mln. eurų prastovoms kompensuoti.
Savarankiškai dirbantiems skirtas išmokas gavo daugiau kaip 60 tūkst. gyventojų – 90 procentų visų, kurie kreipėsi.
Mokestiniai atidėjimai įmonėms viršijo 360 mln. eurų.
„Baigdamas pristatinėti trumpojo laikotarpio planą noriu pažymėti, kad Vyriausybė ir toliau stebės šalies ūkio situaciją ir prireikus operatyviai koreguos ekonomikos skatinimo priemonių paketą. Jau šiandien matome pirmus ženklus, kad situacija darbo rinkoje stabilizuojasi. Jau devynias dienas iš eilės daugiau įdarbinama nei atleidžiama. Nors nedarbo lygis yra padidėjęs, praėjusią savaitę atsirado pozityvių tendencijų – registruotų bedarbių skaičius kasdien mažėjo“, – Seime teigė jis.
Baigdamas pristatinėti trumpojo laikotarpio planą noriu pažymėti, kad Vyriausybė ir toliau stebės šalies ūkio situaciją ir prireikus operatyviai koreguos ekonomikos skatinimo priemonių paketą.
S.Skvernelis taip pat pabrėžė, kad dalį gyventojų, pavyzdžiui, neįgaliuosius, senjorus, pasieks vienkartinė 200 eurų išmoka.
„Mano visos paminėtos priemonės jau veikia arba pradės veikti tuoj pat. Jų rezultatų laukiame artimiausiu metu. Tačiau turime žvelgti ir toliau“, – tvirtino premjeras.
Jis pristatė Vyriausybės kuriamą ilgalaikių investicijų skatinimo planą, kuris apims 1,5 metų laikotarpį: nuo liepos 1 dienos iki 2021 metų gruodžio 31-osios.
Pagrindinis ilgalaikio investavimo tikslas, pasak S.Skvernelio, yra skatinti socialinės ir ekonomikos gerovės augimą. Esą būtina užtikrinti tris sąlygas.
Premjeras minėjo, kad turi būti didinamas Lietuvos ekonomikos pažangumas, siekiant, kad kuo didesnę jos dalį sudarytų inovatyvūs ir aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai.
Antroji sąlyga – subalansuotas vystymasis, išnaudojant ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies regionų potencialą.
Trečioji sąlyga – Lietuvos ekonomikos modelio tvarumas. Tam esą reikalingas perėjimas prie klimatui draugiškos ekonomikos.
Pasigedo įsivertinimo dėl skaidrumo
Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis sakė, kad Vyriausybės veiklos ataskaitos žanras yra toks, kai valdantiesiems reikia girtis, o opozicijai – kritikuoti.
„Vis dėlto tam tikri dalykai primena tai, ką aš pavadinčiau tokiu meteorologo gyrimusi geru oru. Na, pavyko pasiekti, kad šiandien šviečia saulė. Kai kurios priemonės tiesiog yra objektyvios: ekonomikos augimas. Antroji dalis, iš tikrųjų ko pasigendame opozicijoje, šiek tiek objektyvaus vertinimo ir įsivertinimo. Ši krizė, pandemija tam suteikia puikias galimybes. Pasakyti, kas buvo bandyta padaryti, bet ne iki galo pavyko. Premjere, jums leidus, aš šiek tiek padėsiu šitoje dalyje. Ir, man rodos, nebuvo atkreiptas dėmesys nei jūsų ataskaitoje, nei jūsų pasisakyme apie skaidrumą. Čia buvo didysis iššūkis jūsų Vyriausybės“, – mano konservatorių lyderis.
Vis dėlto tam tikri dalykai primena tai, ką aš pavadinčiau tokiu meteorologo gyrimusi geru oru. Na, pavyko pasiekti, kad šiandien šviečia saulė.
G.Landsbergis nurodė, kad pernai išleistoje knygoje „Kabinetas 339“ kalbama apie galimas neteisėtas verslo įtakas premjerui.
Taip pat Seimo opozicijos lyderis priminė S.Skvernelio gatvės asfaltavimo, su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi susijusias istorijas.
Atsakydamas G.Landsbergiui, premjeras teigė galintis pasidžiaugti, kad ši Vyriausybė nepatyrė nė vieno korupcijos skandalo, nebuvo iškelta bylų dėl neskaidrių korupcinių veiklų nei ministrų kabinetui, nei iš esmės jam pavaldžiose įmonėse.
Parlamentarė Aušrinė Armonaitė klausė, kaip premjeras galėtų įvertinti „neaiškiomis aplinkybėmis išsiasfaltavusį kelią prie jo namo“, investicijas jo draugų „valstiečių“ apygardose prieš rinkimus.
„Ar vis dėlto pripažįstate, kad nomenklatūrinių tradicijų šitai Vyriausybei ir šitai valdančiajai daugumai vis tik nepavyko išgyvendinti?“, – S.Skvernelio teiravosi opozicijos atstovė.
„Aš džiaugiuosi, kad mums pavyko išvengti visų ir nomenklatūrinių tradicijų, ir, svarbiausia, politinės korupcijos pavyzdžių, kur geriausiai, matyt, atstovauja jūsų buvusi partija, jūsų flangas. Kur sukėlėte milžinišką politinę krizę pademonstruodami kaip politinė partija labai „tinkamą“ elgesį praeitoje kadencijoje ir užpraeitoje kadencijoje. Ir aš tiesiog turiu konstatuoti tą faktą, kad tokių dalykų nebuvo“, – atsakė S.Skvernelis.
Jeigu labai rūpi keliai, premjeras siūlė pasidomėti vieną kartą ir neskleisti neteisybės, melo.
„Nes klausantis jūsų jau atrodo, kad vienas ar kitas kelias yra autostrada padarytas. Tai jeigu jums rūpinatės išskirtinai tik Vilniumi, bet jums atrodo, kad gyvenimas kituose miestuose ir rajonuose turi būti kitoks, tenka tik apgailestauti. O lėšos yra skiriamos pagal vieną bendrą principą: tas, kas dirba konkrečiai ir įgyvendina projektus, tie projektai finansuojami. Kas darbą imituoja, bet labai daug investuoja į viešuosius ryšius, deja, rizikos yra tokios, kad žlunga vienas po kito projektai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Klausantis jūsų jau atrodo, kad vienas ar kitas kelias yra autostrada padarytas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Tomas Tomilinas aiškino, kad S.Skvernelio kalbą, pagal energiją, nusiteikimą, galėtų palyginti su 2016 metų Vyriausybės darbų pristatymo kalba.
Parlamentaras prisiminė, kad prieš ketverius metus premjeras pažymėjo, jog šis ministrų kabinetas nebus liberalus.
„Ir pagal daugelį kriterijų taip ir buvo. Aišku, visko būta, tos liberalios inercijos buvo nemažai. Ir viena iš priežasčių iš tikrųjų turbūt buvo tai, kad mes vis dar gyvename ne tik pagal LVŽS programą 2016 metų, bet ir pagal Andriaus Kubiliaus strategiją 2012 metais patvirtintą Valstybės pažangos 2020-2030“, – įvertino T.Tomilinas.
Valdančiųjų atstovas Vytautas Kamblevičius teiravosi, ar būta dalykų, kuriuos buvo galima pagerinti.
„Viską buvo galima padaryti geriau. Bet tik vienas pastebėjimas yra: kada tu praeini tam tikrą laiko perspektyvą, matai, kaip tavo sprendimai priimti yra įgyvendinami ir kokius duoda rezultatus, visą laiką yra pasakyti galimybė, kad vienoje ar kitoje vietoje mes galėjome priimti arba nepriimti sprendimų. Taip kad tikrai aš nenorėčiau išskirti atskirų sričių. Tiesiog galiu tik pakartoti, kad tiek aš, tiek Vyriausybė darėme nuoširdžiai, su užsidegimu, su didžiuliu noru. Ar pavyko, ar nepavyko, tikrai ne patys turėtumėme mes vertinti – įvertinti ir jūs, ir žmonės šių metų rudenį, kada ir parašys galutinį vertinimą arba pažymį už mūsų ketverių metų darbą“, – teigė S.Skvernelis.
Viską buvo galima padaryti geriau.
Ekspertai: kai kur persigirta
Ekonomikos augimas, algų ir pensijų didėjimas, mažėjantis skurdas ir socialinė atskirtis, rūpestis galimybe oriau auginti vaikus, iš šešėlio ištraukti 200 mln. eurų – keli premjero S.Skvernelio Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitoje išskiriami pasiekimai.
Kai kurie ekspertai pastebi, kad įvardijant tam tikrus nuopelnus esą persigirta.
Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitą galite peržiūrėti čia.
Prievolę Vyriausybei kiekvienų metų pradžioje pateikti metinę veiklos ataskaitą numato įstatymas.
Seimui pristatomame dokumente apžvelgiami nuveikti darbai, taip pat aptariami artimiausio laikotarpio ministrų kabineto veiklos prioritetai.
Vyriausybės veiklos ataskaitą svarstys visi Seimo komitetai.
Gegužės 26 dieną bus rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje parlamentas gali priimti rezoliuciją.
Seimo statute nustatyta, kad diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.
