– Premjere, dabar Baudžiamajame kodekse įmanomas turto konfiskavimas, bet jis nelabai veikia. Mačiau, kad nuo 2011 metų bene 410 tokių piliečių, surasto turto vertė beveik 56 milijonai, o priduoti gal kokie septyni, ir turtas nesiekia milijono. Kodėl negalima užtikrinti šito Baudžiamojo kodekso veikimo, o kuriamas naujas civilinis turto atėmimo įstatymas?
– Yra kelios priežastys, dėl to, kodėl tokie rezultatai. Tai pirmiausia pats principas: visi griežtinantys įstatymai negalioja atgaline data. Priėmus baudžiamąjį įstatymą, jis buvo taikytas nuo tos dienos. Tą praktiką suformavo natūraliai ir Aukščiausiasis Teismas. Galiausiai daug kas prisidenginėjo fiktyviais sandoriais, vėlgi, neva sudarytais iki įstatymo įsigaliojimo, ir tada, kai tu turi įrodymų, įrodinėjimo našta, kaip valstybės institucijos, iš tiesų yra pakankamai ilgas procesas.
Civilinio konfiskavimo atveju tektų įrodyti, kad tavo pajamos atitinka tavo turimą turtą. Tai yra daugumos valstybių praktika, ji yra greitesnė, niekas į kalėjimą nesodinamas ir taip, grubiai sakant, tiesiog tas turtas paimamas, sumokami nesumokėti mokesčiai, ir tokiu būdu tai daroma pigiai, efektyviai ir greitai.
– Bet vis tiek nuspręsti, kad turtą reikia konfiskuoti, turės teismas, tiesa?
– Be abejo, bet įrodinėti, kad aš tas pajamas turėjau šitam turtui pagrįsti, turės tas asmuo, kurio atžvilgiu tos abejonės kyla.
– Bet dabar, kai prokurorai tą turi įrodyti, tai vis tiek ateina iki teismo ir baigiasi niekuo, tai kur garantijos, kad nebus tas pats?
– Kadangi teismas vertina, kaip jau minėjau, tuos sprendimus, kurie priimti, arba sandorius, kurie priimti ir padaryti po baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo. Atgal įstatymas negalioja, ir tada prokurorui reikia įrodinėti, kad fiktyvus paskolos gavimo raštelis yra, kur pasiskolino yra. Sakykime, asmuo, kuris paskolino net ne Lietuvos jurisdikcijoje, jis jokių atsakymų, parodymų neteikia. Susidūrėme su problema.
– Nuo kokios sumos reikės įrodinėti savo turto vertę?
– Man dabar kol kas sunku pasakyti konkrečias įstatymo nuostatas, Seime įdirbis padarytas, nes šitas įstatymo projekto pakeitimas būtų taikomas ir buvo rengiamas taikyti organizuotiems nusikalstamiems susivienijimams, tai dabar to įstatymo pagrindu bus išplėstas ratas subjektų, kurie galėtų patekti į jį.
– Ar bus nustatytas terminas, per kiek laiko žmogus turi pagrįsti savo turtą?
– Turbūt nediskutuokime dėl detalių, nes kol kas toms gairėms pritarta vyriausybėje, įstatymų projektai yra, mes užsibrėžę ir davę pavedimus, terminus ministerijoms, kada jie turėtų būti pateikti. Tada prasidės projektų išorinis derinimas, diskusijos.
– Ar yra apibrėžta kažkokia tikslinė grupė, į ką tai bus nutaikyta? Jūs minėjote organizuotą nusikalstamumą, bet tai bus labiau valstybės tarnautojams, valdininkams, žurnalistams, į ką jis labiau taikomas?
– Jis daugiau orientuotas į politikus, valstybės tarnautojus, kurie, sakykime, dalyvauja arba gauna tam tikras pajamas iš viešųjų finansų, arba dalyvauja konkursuose ir t.t.
Tai nėra nukreipta į kažkokią tikslinę grupę, bet pagrindinė grupė yra ta, kuri visgi priiminėja sprendimus, kaip jau minėjau, susijusius su viešaisiais finansais, jų panaudojimu.
Jis daugiau orientuotas į politikus, valstybės tarnautojus, kurie, sakykime, dalyvauja arba gauna tam tikras pajamas iš viešųjų finansų, arba dalyvauja konkursuose ir t.t.
– Ar bus kažkoks terminas, nes vieni turtą sukaupė pirmais nepriklausomybės metais, kiti prieš dešimtmetį, kiti per paskutinius dvejus metus? Ar bus riba, nuo kurios bus skaičiuojama?
– Kiekvienu individualiu atveju, kada bus prielaidos tokiems sprendimams padaryti tai. Aišku, yra ir senatys, ir terminai, kurių iš esmės neįmanoma ir pagrįsti objektyviai, arba nebuvo prievolės turėti vienokius ar kitokius dokumentus. Apie įgyvendinimą, kol kas anksti kalbėti, kaip veiktų realiai tas įstatymas.
– Žurnalistai. Norite įtvirtinti įstatymu, kad jie visą laiką deklaruotų savo turtą, pajamas ir interesus. Tai ar jūs daug žinote žurnalistų, kurie neteisėtai yra praturtėję, kad reikia šito įstatymo?
– Ne, tikrai apie tai kalba neina. Kalbant apie turto ir pajamų deklaracijas ir jų išplėtimą, tai mes nuosekliai prie to einame ir, matyt, artimiausiu metu darbotvarkėje ir bus tai rengiama, kad būtų privaloma visiems, kas gauna atlyginimus iš valstybės arba savivaldybių biudžeto.
Kalbant apie žiniasklaidos priemones, tai čia tyrimo išvados, kurios patvirtintos objektyviais duomenimis, kad tai galėtų padaryti. Mes nekalbame, kad tai turi būti viešinama kaip politikų, apie tai kalba net neina. Kalbant apie interesų deklaravimą, tai irgi palikta žiniasklaidos priemonėms išspręsti viduje. Jeigu to nenori daryti, tai gali daryti pakankamai formaliai. Keletas tai daro pačios, be jokio įstatymo, ir tai yra pasiūlymas iš pačių bendruomenių.
– Tai ar aš gerai suprantu, kai jūs sakote, gali pakankamai formaliai, tai daryti, tai, jeigu žiniasklaida, tarkime, pasipriešintų dėl tų visiems privalomo turto ir privačių interesų deklaracijų, tai jūs nelaužytumėte iečių ir nereikalautumėte, kad tai būtų įstatymuose?
– Matote, mes ir dabar nelaužome iečių, nes buvo ne vienas susitikimas. Diskusijos buvo pakankamai glaudžios. Darbo grupėse, kalbant žiniasklaidai ir vyriausybei, dauguma tų pozicijų suderintos, daugumai priimtinos ir netgi kelios iš jų iš pačios bendruomenės išėjo. Tai aš tikrai nematau čia reikalo laužyti (iečių – LRT.lt). Bet kalbant apie turto ir pajamų deklaravimo, tai, manau, tikrai yra svarbus dalykas, ką reikėtų pakeisti.
