Dalyvaudamas susitikimuose su gyventojais S.Skvernelis ne kartą pasisakė užsienio politikos klausimais. Susitikęs su kėdainiškiais jis pasakojo turįs „planą-chuliganą“, kurį dėl Astravo atominės elektrinės siūlys Baltarusijai.
Lazdijuose S.Skvernelis atskleidė, ką galvoja apie santykius su kaimynine Latvija ir Estija. Atrodytų, kad latviai ir estai mūsų broliai, bet, S.Skvernelio teigimu, taip nėra. Pavyzdžiui, Latvija esą yra viena didžiausių konkurenčių ekonomikos plotmėje.
Pristatydamas užsienio politikos prioritetus S.Skvernelis informavo, kad tapęs prezidentu svarstytų perkelti Lietuvos ambasadą Izraelyje iš Tel Avivo į Jeruzalę. Palestiniečiai siekia, kad Rytų Jeruzalė būtų pripažinta jų būsimos valstybės sostine.
Visa tai, apie ką jis kalbėjo, neatitinka oficialios mūsų šalies diplomatijos linijos, todėl S.Skvernelis sulaukė griežtų prezidentės Dalios Grybauskaitės įvertinimų, užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus komentarų, kad Lietuvos pozicija nesikeičia.
Pareigūnas su dviem kepurėm
Seimo opozicijos lyderei Viktorijai Čmilytei-Nielsen kyla klausimų dėl to, kur S.Skvernelis kalba kaip premjeras, o kur – jau kaip kandidatas į prezidentus.
„Tikrai labai unikalus atvejis, kai labai aukštas pareigūnas yra tarsi su dviem kepurėm, galima sakyti. Nuolat kyla klausimas, ar ponas Skvernelis kalba kaip premjeras, ar, sakykime, atstovauja naujam įvaizdžiui – kaip kandidato į prezidentus. Labai komplikuota situacija. Jo kandidatavimas, būtent jo pasisakymai, ypač užsienio politikos temomis, natūralu, kad sulaukia ypatingo dėmesio ir kartais šiokios tokios nuostabos“, – pastebėjo parlamentarė.
Pasak V.Čmilytės-Nielsen, kaip premjerui, S.Skverneliui lyg ir nepriklausytų užsienio politikos sritis. Vis dėlto, kaip kandidatas į prezidentus, jis gali išsakyti savo nuomonę.
Tačiau, liberalės nuomone, problema ta, kad jo išsakoma pozicija yra nesuderinta su oficialia mūsų diplomatijos linija ar net kartais jai prieštarauja.
Pataria susilaikyti
Klausimas, kaip išvengti dviprasmybių, kai S.Skvernelis kalba kaip kandidatas, bet jo kalbėjimas nėra atsiejamas ir nuo užimamų Vyriausybės vadovo pareigų, V.Čmilytės-Nielsen teigimu, turėtų būti skirtas jam pačiam, jo patarėjų korpusui ir aplinkai.
„Tikriausiai korektiškiausia būtų susilaikyti nuo tam tikrų temų, kuriomis kandidatas į prezidentus prieštarauja premjerui. Šis uždavinys tikrai yra labai sudėtingas, bet premjeras, manau, ir pats supranta, kad šioks toks jo susidvejinimas gali sukelti problemų, ypač užsienio politikos kontekste.
Tikriausiai korektiškiausia būtų susilaikyti nuo tam tikrų temų, kuriomis kandidatas į prezidentus prieštarauja premjerui.
Jis tikrai turi labai didelę atsakomybę ir turėtų atsakingai pasverti kiekvieną žodį, nes jis nėra tiesiog kandidatas į prezidentus. Bet kuris kitas kandidatas lengviau sau gali leisti kalbėti. O premjero kiekvienas žodis gali turėti pasekmių. Šitas klausimas tikrai turėtų būti adresuojamas premjerui. Bet man akivaizdu, kad šiuo metu ne visada yra susitvarkoma su šiuo sudėtingu iššūkiu“, – pažymėjo ji.
Tiesioginės agitacijos neįžvelgia
Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja „valstietė“ Rima Baškienė nemato problemos dėl S.Skvernelio pasisakymų apie užsienio politiką.
Pasak jos, kandidatavimas įvairiuose rinkimuose yra agitavimas už save, rinkimų sąrašą. Tačiau iš S.Skvernelio esą nebuvo girdėti jokios tiesioginės agitacijos, sakymo, kad jis būtų geriausias prezidentas ar panašiai.
„Taip, jis šiandien yra tokioje situacijoje: yra premjeras, bet, mano manymu, tol, kol nesurinkti parašai, kol nepatvirtinti kandidatai, kurie jau paskutinėje starto linijoje dalyvaus, jis tikrai vengia tiesioginio agitavimo už save, ir čia pažeidimo neįžvelgčiau“, – pabrėžė ji.
R.Baškienė mano, kad premjeras derina savo pozicijas su prezidente, užsienio reikalų ministru. Esą kai kurie jo žodžiai galėjo būti paimti iš konteksto, galbūt akcentai sudėti ant kitų dalykų nei S.Skvernelio buvo sakomi kaip pagrindiniai ir esminiai.
„Nežinau, aš labiau matyčiau čia bandymą įžvelgti kažkokį priešingumą, užuot žiūrėjus į tai kaip į normalų, atsakingą darbą. Taip, jis – Vyriausybės vadovas, jis dirba ir būtų keista, kad jis, paskelbęs apie kandidatavimą, nustotų dirbti. Tada nustebtumėme ir sakytumėme: „Negi premjeras pamiršo savo tiesioginę pareigą vadovauti Vyriausybei“, – kalbėjo valdančiųjų atstovė.
R.Baškienė tikisi, kad prezidento rinkimų maratono finišo tiesiojoje premjeras pasiims atostogas ir kampanijoje dalyvaus kaip tikras kandidatas. „Iš tiesų jo atsakomybė, pagrindinis dalykas dabar yra užtikrinti sklandų Vyriausybės darbą ir tas reformas, kurias ji įgyvendina“, – sakė ji.
Iš tiesų jo atsakomybė, pagrindinis dalykas dabar yra užtikrinti sklandų Vyriausybės darbą ir tas reformas, kurias ji įgyvendina.
Sudėtinga situacija
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto pažymėjo, kad vykdydamas rinkimų kampaniją S.Skvernelis turėtų elgtis atsargiai, nes konkurentai jį gali apskųsti rinkimų prievaizdams.
„Patartina labai laikytis normų, stengtis darbo valandomis rinkimų kampanijos nevykdyti, nes kiti rinkimų kampanijos dalyviai gali nesunkiai apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai“, – pastebėjo politologas.
Prisimindamas teisės ekspertų pasisakymus, A.Pukšto teigė, kad S.Skvernelis turi teisę vykdyti rinkimų kampaniją po 17 valandos, savaitgaliais. Tačiau dalindamasis įžvalgomis jis turėtų pabrėžti, kad tai jo, kaip kandidato į prezidentus, vizija.
„Reikalavimai tam, kuris eina į politiką, dažniausiai yra didesni nei paprastam piliečiui. Ko gero, reikalavimai jam yra visada sustiprinti. Iš vienos pusės, jis kaip ir turi teisę, kai baigiasi premjero darbo valandos, pristatyti savo užsienio politikos viziją, tokią, kokia ji būtų, jei jis taptų prezidentu. Kad ta vizija kažkiek skiriasi nuo šiuo metu vyraujančios vizijos, juridiškai jis čia nelabai ką pažeidžia“, – sakė jis.
Vis dėlto A.Pukšto sutiko, kad S.Skvernelio pasisakymai gali sukelti tam tikrų neigiamų emocijų. „Ko gero, iš tikrųjų čia tie dalykai disonuoja, nesutampa su dabartine užsienio politika“, – akcentavo politologas.
A.Pukšto mano, kad S.Skverneliui padėtų kiek griežtesnė disciplina. Tačiau ir ji visų problemų neišspręstų. Klausiamas, ar išeitimi galėtų būti ilgėlesnės atostogos, VDU docentas tuo abejojo. Pasak jo, premjeras turi tiesioginių atsakomybių ir darbų.
„Ko gero, Vyriausybės traukinys negali būti suspenduotas. Čia yra tokia dviprasmiška situacija. Ko gero, per Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpį neturėjome tokios situacijos, kad premjeras kandidatuotų į prezidentus. Čia yra sudėtinga situacija. Geros išeities nėra, mano galva“, – sakė politologas.