„Šita pareigybė nėra politizuota, nėra politinė, yra skirta tam, kad būtų užtikrintas sklandus Seimo ir Seimo kanceliarijos darbas“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė jis.
„Šiuo metu reikia žmogaus, kuris galėtų spręsti pirmiausia tas problemas dėl kurių neteko darbo ankstesnis kancleris. Yra labai svarbūs dalykai, susiję su teisėkūriniais procesais ir jų sklandžiu užtikrinimu Seime“, – kalbėjo S.Skvernelis.
A.Stončaitis drauge su S.Skverneliu įkūrė partiją Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Tuo metu konservatorius Jurgis Razma teigė, jog pirmą kartą į šias pareigas teikiamas „politizuotas kandidatas“.
„Iki šiol tai buvo teikiami žmonės daugiau vadybininkai, kur partinė priklausomybė nebuvo matoma“, – sakė jis.
„Kita vertus, dėl pono Stončaičio yra išlikusi ta mįslinga istorija apie jo leidimo gavimą dirbti su slapta informacija, galimai atsisakius tikrintis melo detektoriumi, tai irgi iškėlė papildomų klausimų“, – kalbėjo J.Razma.
Dėl to, anot jo, opozicija nebus linkusi palaikyti šios kandidatūros.
2022 metų lapkritį portalas „15min“ skelbė, kad A.Stončaitis prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.
S.Skvernelio manymu, apie politizavimą kalbėti nereikėtų, nes A.Stončaitis yra sustabdęs narystę partijoje.
„Net valstybės tarnautojai, kurie dirba toje pačioje kanceliarijoje, jiems niekas nedraudžia būti politinių partijų nariais, dalyvauti rinkimuose“, – kalbėjo Seimo vadovas.
Jis taip pat teigė, kad A.Stončaitis yra sukaupęs didelį patirtį Vyriausybės kanceliarijoje.
Iš kanclerio, anot jo, tikimasi efektyvaus biudžeto panaudojimo, gero mikroklimato tarp darbuotojų užtikrinimo.
A.Stončaičio kandidatūra į Seimo kanclerius parlamentui teikiama ketvirtadienį. Seimo kancleris skiriamas penkeriems metams.
Nuolatinio vadovo Seimo kanceliarija neturi nuo kovo, kai iš pareigų buvo atleistas Modestas Gelbūda daugiau kaip pusei parlamentarų paskelbus nepasitikėjimą jam.
