01.00 val. S.Skvernelio komentaras žurnalistams
Į rinkimų štabą po vidurnakčio sugrįžo S.Skvernelis. Jis buvo sutiktas su sveikinimų šūksniais ir plojimais. S.Skvernelis ragino nekalbėti apie tai, kas bus po Europos Parlamento (EP) rinkimų.
„Sprendimas atsistatydinti liepos 12-ąją. Iki tol Vyriausybė dirbs labai sėkmingai, kaip dirbo iki šiol“, – dėstė premjeras ir sakė daugiau vertinantis savo asmeninį apsisprendimą nei būsimus EP rinkimų rezultatus.
S.Skvernelis sakė, kad prezidento rinkimų rezultatas nėra labai geras. Ateities, anot jo, nereikėtų spėlioti – esą galimi ir priešlaikiniai rinkimai, ir mažumos Vyriausybė, ir šios daugumos Vyriausybė.
Ši partija taip pat gali būti ta, kuri dirbtų daugumoje.
„Ši dauguma gali būti ta, arba ši partija taip pat gali būti ta, kuri dirbtų daugumoje“, – kalbėjo S.Skvernelis. Tokia dauguma, anot jo, dirbtų su kitu premjeru. Kokiu – S.Skvernelis neįvardijo. Bet klausiamas, ar palaikytų konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą, atsakė, kad, ko gero, taip.
S.Skvernelis sakė kol kas neapsisprendęs, kaip balsuos antrajame prezidento rinkimų ture. O klausiamas, ko pritrūko, kad pats į antrąjį turą nepateko, atsakė: „Manau, kad pritrūko poros savaičių. Pakankamai vėlai startavo kampanija. O gal nebuvo išvengta kažkokių klaidų.“
S.Skvernelis tikino planuojantis likti politikoje, būti aktyvus Seimo narys, bendradarbiauti su LVŽS.
Klausiamas, kokiomis sąlygomis liktų premjeru, jis teigė šiuo klausimu kol kas nenorintis diskutuoti.
00.20 val. R.Karbauskio komentaras žurnalistams
„Yra kaip yra. Tauta pasisakė, labai daug žmonių dalyvavo rinkimuose. Pirmiausia, noriu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo rinkimuose, o rezultatas yra toks, koks yra“, – žurnalistams dėstė R.Karbauskis.
„Mes savo žodžio laikysimės. Už dviejų savaičių laukia dar vieni rinkimai, – pažymėjo jis. – Jeigu Europos Parlamento (EP) rinkimuose mes laimėsime daugiausia balsų (ne mandatų – 15min), tokiu atveju svarstysime, ką daryti toliau.“
Jeigu pralaimės ir EP rinkimus, tokiu atveju, kaip tikino LVŽS lyderis, formuot Vyriausybę galės konservatoriai, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis – imtis atsakomybės.
„Mes balsuojam už jį. Jei bus siūlomas koks nors kitas variantas, mes su juo nesitarsime, todėl tikriausiai bus neeiliniai rinkimai“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Jis tikino, kad LVŽS valdžia nėra savitikslis dalykas: „Jeigu neturim tautos palaikymo, jeigu laimi tie, kurie nori viską panaikinti, ką mes esam padarę, tokiu atveju – tautos valia.“
Apie korupciją mūsų valdymo laikotarpiu net neužsimenama.
„Apie korupciją mūsų valdymo laikotarpiu net neužsimenama. Jeigu tauta mano, kad geriau, kad grįžtų tie, kurie buvo valdžioje, kurie praskolino, kurie skolinosi tris kartus brangiau negu skolinosi kaimynai, kurių [valdymo] laikotarpiu korupcija klestėjo, [...] jeigu visuomenė mano, kad tas laikotarpis turi sugrįžti, tai proga yra labai gera“, – aiškino R.Karbauskis.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl S.Skvernelis nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą. O kalbėdamas apie EP rinkimus tikino, kad tai – paskutinė galimybė rinkėjams parodyti, kad jie LVŽS pasitiki.
Seimo „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas 15min teigė, kad partija iš daugumos trauktis neketina. R.Karbauskis vertindamas tokią poziciją teigė, kad kiekviena partija yra laisva daryti, ką ji nori.
Socialdemokratų darbo partija yra laisva partija.
„Socialdemokratų darbo partija yra laisva partija, ji jokiais įsipareigojimais su Valstiečių-žaliųjų sąjunga nėra surišta. Jei konservatoriai formuos valdančią daugumą, bet kuri partija laisva pasirinkti“, – aiškino valdančiosios LVŽS pirmininkas.
Kaip R.Karbauskis balsuos antrajame prezidento rinkimų ture? Atsakymas ir platesni komentarai – įraše:
00.00 val. V.Bako komentaras žurnalistams
Apie vidurnaktį S.Skvernelio rinkimų štabe pasirodė I.Šimonytės štabo atstovai ir V.Bakui įteikė gėles.
„Mandagus gestas, taip ir turėtų būti“, – kalbėjo jis.
V.Bakas sakė, kad lauks galutinių rinkimų rezultatų.
„Žiūrint apskritai į rinkimų rezultatus, ponas S.Skvernelis gavo daugiau balsų žmonių negu 2016 metais per Seimo rinkimus, kada buvo partijos populiarumo pikas. Manau, S.Skvernelis iš šitos kampanijos išėjo sustiprėjęs, padaręs dar vieną žingsnį į priekį, nes tikrai politika nesibaigia rinkimais“, – dėstė Seimo narys.
Jo nuomone, pralaimėjimo atveju pasitraukimas iš valdančiosios daugumos būtų sąžiningas sprendimas.
„Visiškai prisiimu atsakomybę. Manau, mūsų komanda padarė viską, ką galėjo. Žmonės negailėjo nei jėgų, nei laiko, nei savęs. Jeigu man reikėtų kartoti, aš dar kartą su šita komanda kartočiau“, – kalbėjo V.Bakas.
Jo rekomendacijos į antrąjį turą patekusiai I.Šimonytei – vaizdo įraše:
23.40 val. G.Kirkilo komentaras 15min
Premjero sprendimą pralaimėjimo atveju trauktis iš pareigų LVŽS partnerių „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas sakė vertinantis normaliai.
Po liepos 12-osios, jo teigimu, turės formuotis kitokia dauguma: „Teoriškai gali būti ir mažumos Vyriausybė, nes man atrodo, kad praktiškai nėra partijų, kurios labai pasisakytų už priešlaikinius rinkimus. Net ir laiko prasme beveik tai neišeitų [...]. Naujam prezidentui gana rizikinga skelbti priešlaikinius rinkimus, nes tuo atveju naujasis Seimas gali paskelbti priešlaikinius prezidento rinkimus.“
G.Kirkilas kalbėjo, kad „socialdarbiečiai“ atsakingi už dabartinę situaciją ir turi baigti darbą.
„Tik dėl to, kad greičiausiai niekas nesugebės suformuoti naujos daugumos“, – pridūrė Seimo narys.
Pasiteiravus, o kas, jei konservatoriai bandys formuoti daugumą ir prašys paramos, ar sutiktų juos remti, G.Kirkilas išreiškė viltį, kad dabartinė dauguma ras savyje jėgų ir tęs darbus.
23.29 val. Į antrąjį turą S.Skvernelis nepateko
Premjeras S.Skvernelis sekmadienio vakarą pripažino, kad nepateko į antrąjį prezidento rinkimų turą.
„Jau šiandien turbūt nelabai“, – TV3 televizijai sakė S.Skvernelis, paklaustas, ar dar tikisi šiandien aplenkti antroje vietoje atsidūrusią I.Šimonytę.
S.Skvernelis sakė liksiantis aktyviu Seimo nariu „valstiečių“ frakcijoje, taip pat dar kartą patvirtino, kad atsistatydins iš premjero posto liepos 12-ąją.
Lietuva be Vyriausybės nebus.
„Lietuva be Vyriausybės nebus, bus šalies vadovas: vienas iš jų žada sukurti gerovės valstybę, kitas – susodinti ir tartis. Tai bus gera galimybė pademonstruoti lyderystę, suburti daugumą ir įgyvendinti tuos pažadus, kurie buvo žadėti žmonėms“, – apie savo oponentus, greičiausiai pateksiančius į antrą turą, kalbėjo jis. S.Skvernelio komentarą cituoja BNS.
I.Šimonytė paskelbė patekusi į rinkimų antrąjį turą.
„Ta teorija, kurią prieš keletą mėnesių kažkas išmetė kaip planą chuliganą, kad gali būti antrame ture du dešiniųjų kandidatai ir daug kas tada juokėsi, tai panašu, kad juoktis nereikėjo – tai gali būti tikėtinas antro turo scenarijus“, – žurnalistams sakė I.Šimonytė.
„Tai ačiū labai visiems už balsus ir panašu, kad laukia dar dvi savaitės rimto darbo“, – pridūrė ji.
23.20 val. Nuotaikos štabe
Artėjant vidurnakčiui, nuotaikos S.Skvernelio rinkimų štabe ramios. Čia – LVŽS frakcijos bei Seimo „socialdarbiečių“ nariai, ministrai, S.Skvernelio rinkimų štabo nariai ir rėmėjai, patarėjai Vyriausybėje.
Nuotaikos iš viešbučio Karoliniškėse – vaizdo įraše:
22.30 val. Ministrų komentarai 15min
Premjero planą trauktis iš pareigų, jeigu jis nepateks į antrąjį turą, įvertino finansų ministras Vilius Šapoka bei sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Labai logiškas yra pasakymas. Tikrai pritariu premjerui. Ministrai irgi yra politikai, puikiai supranta, kad ir be rinkimų gali tekti pasitraukti. Ne vienam yra tekę tai padaryti. Jokios tragedijos čia nematau“, – kalbėjo A.Veryga.
Pažymėjus, kad pasitraukus S.Skverneliui iš ministro pareigų turės trauktis ir jis, ir nebegalės įgyvendinti pažadėtų darbų, sveikatos apsaugos ministras atsakė: „Ką padarysi. Kaip premjeras ir sakė, jis dalyvauja prezidento rinkimuose, bet jame matomas ir premjeras, matomi visi mūsų darbai. Tai yra tam tikras vertinimas.“
V.Šapoka S.Skvernelio pareiškimą nesėkmės atvejus trauktis sakė vertinantis filosofiškai.
„Vertinu filosofiškai. Viskas turi pradžią ir viskas turi pabaigą“, – kalbėjo jis.
V.Šapoka tikino, kad esminės reformos finansų srityje – mokesčių reforma – yra įgyvendintos.
Politikai visuomet turi įrankių net ir esant indeksavimui padaryti pensiją didesnę.
Teiraujantis, ar prezidentas gali turėti įtakos pensijų augimui iki 400 eurų kitų metų liepą, kai iki 390 eurų jos augs dėl indeksavimo, V.Šapoka tikino, kad „politikai visuomet turi įrankių net ir esant indeksavimui padaryti pensiją didesnę.“
„Keičiant įstatymus galima turėti įtakos“, – pridūrė finansų ministras.
Teiraujantis, ar tai atitiktų fiskalinę drausmę, V.Šapoka atsakė: „Šiuo metu yra biudžeto sudarymo procesas ir visi pasiūlymai yra vertinami.“
21.48 val. R.Karbauskio komentaras 15min
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), remiančios S.Skvernelį rinkimuose, lyderis Ramūnas Karbauskis teigiamai vertino premjero sprendimą trauktis, jei jis nepateks į antrąjį turą.
„Mes tą sprendimą esame padarę seniai [...]. Buvo labai daug tų vertintojų, kurie sakė, kad mes blefuojame, bet mes esame žodžio žmonės. Mes šitą balsavimą laikome pasitikėjimo balsavimu“, – 15min sakė jis.
Išsamesnis R.Karbauskio komentaras apie šlykščius rinkimų konkurentų veiksmus, rinkimų aktyvumą bei ekonominės krizės tyrimą, kurio epizodas buvo eskaluojamas kampanijos metu – žemiau:
21.40 val. V.Pranckiečio komentaras žurnalistams
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis premjero sprendimą trauktis iš pareigų, jeigu jam nepasiseks patekti į antrąjį rinkimų turą, sakė vertinantis blaiviai.
„Šiandien jis taip sako, jam ir pareigas yra tokia liepos 12-ąją jis turi grąžinti įgaliojimus. Labai tikiuosi, kad jis bus prezidentas, bet jeigu ne jis, naujasis prezidentas turbūt turėtų paprašyti Sauliaus Skvernelio tęsti Vyriausybės darbą ir užtikrinti tęstinumą“, – kalbėjo Seimo pirmininkas ir tikino tokiu atveju asmeniškai prašysiantis tęsti darbus.
„Mes turime kalbėti apie ramybę valstybėje, apie tęstinumą ir užtikrintą veiklą. Saulius Skvernelis tą galėtų padaryti“, – pridūrė V.Pranckietis.
Jis tikino, kad Seimas po prezidento rinkimų dirbs taip pat, kaip ir dirbo iki jų.
V.Pranckietis dėkojo rinkėjams už jų aktyvumą balsuojant rinkimuose: „Galėtume paprašyti, kad ateitų kaip Suomijoje 70 proc. Aš labai norėčiau, kad tiek žmonių eitų. Tai yra pilietiškumo demonstravimas.“
20.40 val. S.Skvernelio komentaras žurnalistams
Prieš išvykdamas, S.Skvernelis savo sprendimą atsistatydinti, jei nepateks į antrąjį turą, pakomentavo žurnalistams. Jis teigė detaliai šio klausimo neaptaręs.
„Bet manau dauguma mūsų kolegų, ministrų, kurie panašiais principais vadovaujasi, manau puikiai supranta, kad politikas be pasitikėjimo... Labai būtų sunku kalbėti. Žinot, kokia situacija su dauguma“, – kalbėjo premjeras ir teigė iki šiol jautęs paramą Seime.
Naujas šalies vadovas, anot jo, laimėjęs rinkimus turės progą parodyti lyderystę ir suformuoti naują daugumą ir Vyriausybę.
Nors rinkimų rezultatas paaiškės jau šiąnakt, nesėkmės atveju S.Skvernelis teigė atsistatydinsiantis tik liepos 12-ąją, nes nenorėtų daryti sumaišties, kai Vyriausybė turėtų atsistatydinti arba grąžinti įgaliojimus.
Politikas reiškė viltį, kad antrajame ture susikaus su kitu konkurentu rinkimuose filosofu Arvydu Juozaičiu.
Klausiamas apie dalyvavimo rinkimuose aktyvumą, kuris – 56,46 proc., S.Skvernelis tikino norėjęs, kad jis būtų didesnis.
„Norisi, kad šalies vadovą išrinktų kuo daugiau šalies gyventojų“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, kuo didesnis aktyvumas, tuo geriau nesisteminiams kandidatams.
Jis nebuvo suderintas su rinkimine kampanija, nes pasibaigti turėtų rudenį.
Teiraujantis dėl kokių priežasčių į rinkimų komunikaciją įtraukė ekonominės krizės priežasčių tyrimo epizodą, kandidatas rinkimuose teigė, kad tai susiję su gyventojų keltais klausimais: „Visiems žmonėms buvo įdomu, kodėl tokie sprendimai buvo padaryti. [...] Žmonės klausė, kokia valstybės skola, kiek mes mokam palūkanų, kodėl taip yra. Vyko parlamentinis tyrimas. Tebevyksta. Jis nebuvo suderintas su rinkimine kampanija, nes pasibaigti turėtų rudenį.“
Kalbėdamas apie tai, kad į prezidentus kandidatuoja iš premjero pozicijos, S.Skvernelis tikino, kad to pliusas – didesnis žiniasklaidos dėmesys, o minusas – kritika: „Labai lengva kandidatą į prezidentus, premjerą kritikuoti dėl valstybės bėdų – nepadarėm to ar ne taip padarėm. Keista girdėti, kad kandidatai siūlo kažką keisti, nežinodami, kad tai jau padaryta.“
S.Skvernelio rinkimų štabe – LVŽS bei „socialdarbiečių “frakcijos Seime nariai, ministrai, pretendento patarėjai Vyriausybėje. Štabe lankėsi ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
19.40 val. S.Skvernelio sveikinimo kalba
Šiek tiek prieš 20 val., kai Vyriausioji rinkimų komisija pradės skelbti prezidento rinkimų rezultatus, S.Skvernelis kreipėsi į susirinkusiuosius ir tarė sveikinimo žodį.
„Šiandien tokia nepaprasta diena“, – teigė politikas ir pažymėjo, kad „žiauriai“ jaudinosi, kai paskelbė žinią apie kandidatavimą.
„Antras toks jaudulys buvo, kada pirmą kartą nuvažiavau į Kėdainius vakare į tikrąjį susitikimą su gyventojais. Ir trečias kartas, kai šiandien balsuoti ėjau“, – pasakojo S.Skvernelis.
Jis prisipažino sekmadienį balsuodamas iš jaudulio negirdėjęs jam užduodamų žurnalistų klausimų.
„Atsakinėdamas galvoji, kad nepasakyt to, neatskleisti mūsų vidinių reikalų, kas šalyje vyksta tiems, kas domisi iš užsienio mūsų rinkimais. Nesinori išnešinėti mūsų vidinių reikalų kartais už Lietuvos sienų“, – dėstė S.Skvernelis.
Jis tikino, kad prezidento rinkimų rezultatai parodys, ar Lietuva pasitiki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), remiančia S.Skvernelį rinkimuose. Jei į antrąjį prezidento rinkimų turą S.Skvernelis nepateks, jis pažadėjo pasitraukti iš Vyriausybės vadovo pareigų.
Jeigu šiandien mes prapilsime, ar aš prapilsiu, [...], aš tikrai liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą.
„Jeigu šiandien mes prapilsime, ar aš prapilsiu, nepateksime į antrąjį turą, aš tikrai liepos 12 dieną pateiksiu atsistatydinimo pareiškimą, – teigė jis. – Tai paskutinė Vyriausybės darbo diena, jeigu gerai terminus atsimenu.“
S.Skvernelis tikino negalintis brukti žmonėms politikos, kurios jie nepriima: „Įvyko tarpinis pasitikrinimas [...], bet jis labai svarbus. Ir tai nėra kažkokios ambicijos. Žmonės turi teisę rinktis iš devynių kandidatų ir pasirinks patį geriausią, net neabejoju. Jis bus mūsų visų prezidentas.“
Rinkimų kampanijos laikotarpis, kaip pasakojo S.Skvernelis, buvo velniškai sunkus, bet, anot jo, buvo padarytas maksimumas. Jis dėkojo savo rėmėjams bei sutuoktinei Silvijai Kirdonytei-Skvernelei.
Ką sako Konstitucija
Jei liepos 12-ąją S.Skvernelis pasitrauktų iš Vyriausybės vadovo pareigų, jo atsistatydinimą priimtų naujai išrinktas prezidentas.
Atsistatydinus premjerui, kartu su juo turėtų trauktis visa Vyriausybė, o prezidentas turėtų ieškoti naujo Vyriausybės vadovo.
Atstatydinta Vyriausybė toliau eitų pareigas, kol būtų suformuota nauja Vyriausybė. Premjero pareigos galėtų būti pavestos tam pačiam asmeniui arba kažkuriam dabartinės Vyriausybės ministrui.
Teiks, šiuo atveju, ne S.Skvernelio kandidatūrą, o kitą kandidatūrą, kuriai pritartų Seimas.
„Po to, kai prezidentas priims Vyriausybės atsistatydinimą, paves jai eiti pareigas, per 15 dienų privalės teikti naują ministro pirmininko kandidatūrą. Dabar kokia ta kandidatūra? Tos pačios kandidatūros, kurią atstatydino Seimas, tikrai neteiks. Vadinasi, teiks, šiuo atveju, ne S.Skvernelio kandidatūrą, o kitą kandidatūrą, kuriai pritartų Seimas“, – anksčiau 15min pasakojo konstitucionalistas Vytautas Sinkevičius.
„Prezidentas derins pozicijas su Seimo valdančiais, su kitais, ar surinks balsų kandidatūra, kurią jis teiks“, – pridūrė jis.
Jeigu Seimas teikiamai kandidatūrai pritars, prezidentas paskirs naująjį ministrą pirmininką, paves jam sudaryti Vyriausybę, patvirtins Vyriausybės sudėtį, ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo premjero paskyrimo, Vyriausybė turės pateikti Seimui savo veiklos programą.
„Ir Seimas spręs, ar jai pritarti. Jei pritars, Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, tada Vyriausybė prisieks, ir po to, ankstesnės Vyriausybės, kuri ėjo laikinai pareigas, įgaliojimai nutrūks“, – išdėstė teisininkas.
Priešistorė
48-erių premjeras S.Skvernelis apie norą siekti prezidento posto paskelbė sausio 17-ąją darbinio vizito Rusnėje metu. Pagrindinis jo išsakytas kandidatavimo argumentas – didesnė galimybė pasirinkti, nes esą „jau yra paskirti prezidentės įpėdiniai du“, „galimai konservatorių partijos remiami kandidatai“.
Taip politikas kalbėjo apie jo didžiausius konkurentus rinkimuose – ekonomistą nepriklausomą pretendentą Gitaną Nausėdą bei opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) palaikomą Seimo narę Ingridą Šimonytę.
Kovo 27-ąją Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) S.Skvernelis įteikė jį palaikančių rinkėjų parašus. 33 002 parašų buvo pripažinti tinkamais, S.Skvernelis įgijo kandidato prezidento rinkimuose statutą.
Tą pačią dieną jis pristatė ir savo prezidentinę programą: pradėjo nuo korupcijos, teismų sistemos reformos, reikiamybės įkurti civilinio turto konfiskavimo institutą, specializuotus antikorupcinius teismus.
Kalbėdamas apie užsienio politiką, „transatlantinę dimensiją“ jis nurodė matantis kertine kryptimi, Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) minėjo kaip strateginę partnerę.
Pagrindinį partnerį Vidurio Rytuose S.Skvernelis įvardijo Izraelį. Siekdamas geresnių santykių su JAV, jis, jei taptų prezidentu, teigė svarstysiantis Lietuvos ambasadą Izraelyje perkelti į Jeruzalę. Toks žingsnis prieštarautų daugumos Europos šalių pozicijai.
S.Skvernelis pabrėžė esąs nešališkas ir nepartinis bei tikino – jei taps prezidentu, gebės bendradarbiauti su opozicija.
Gegužės 2-ąją pretendentas pristatė 2019–2024 metų „Planą Tėvynei“, kuriame – 22 darbai. Iš jų S.Skvernelis išskyrė Orios senatvės programą, Regionų skatinimo programą bei Vaiko gerovės užtikrinimo programą, tikino, kad iki 2020-ųjų liepos vidutinė pensija sieks 400 eurų, vaiko pinigai – 70 eurų.
S.Skvernelį rinkimuose remia jį į premjerus delegavusi valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei koalicijos partneriai Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP).
LVŽS S.Skvernelio politinei kampanijai finansuoti skyrė 350 tūkst. eurų. Kandidato patikėtinių sąraše – būrys LVŽS frakcijos Seime narių, taip pat asmenų, su šia partija kandidatavusių įvairiuose rinkimuose.
LVŽS lyderis ir S.Skvernelio patikėtinis Ramūnas Karbauskis yra minėjęs, kad nesėkmės prezidento rinkimuose atveju (jei S.Skvernelis nepateks į antrąjį rinkimų turą) ir pralaimėjimo Europos Parlamento rinkimuose atveju, (jei nepavyks padidinti turimų balsų skaičiaus) LVŽS trauksis į opoziciją.
S.Skvernelis šiam planui reiškė palaikymą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Politinė krizė be S.Skvernelio: lemiamas sprendimas gali būti dar D.Grybauskaitės rankose
R.Karbauskis taip pat yra sakęs, kad po prezidento rinkimų gali keistis Vyriausybės sudėtis. Kaip konkrečiai – nedetalizavo.
Jei laimės, premjero kėdę S.Skvernelis turės užleisti kažkam kitam. Šias pareigas, pretendento matymu, galėtų užimti Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius arba energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kaune gimęs S.Skvernelis baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, įgijo mechanikos inžinerijos ir teisės specialybes. Ėjo policijos generalinio komisaro, vidaus reikalų ministro pareigas. 2016-aisiais vesdamas LVŽS sąrašą pateko į Seimą, tapo ministru pirmininku.
Įvykiai, patekę į dėmesio centrą
Žiniasklaidos dėmesio rinkimų kampanijos metu S.Skvernelis sulaukė dėl:
- siūlymo Baltarusijai Astravo atominę elektrinę pertvarkyti į dujų jėgainę;
- retorikos apie santykius su kaimynais: „Latviai, estai, atrodo, visiškai būtų mūsų broliai, bet taip nėra. Jeigu kalbėti apie tą pačią Latviją, tai yra vienas iš mūsų didžiausių ekonomikos plotmėj konkurentų.“
- anglų kalbos žinių;
- galimybės perkelti Lietuvos ambasadą Izraelyje į Jeruzalę;
- komunikacijos eksperto ir verslininko Dariaus Gudelio apsilankymų Vyriausybėje;
- „Neregėtos Lietuvos“ autoriaus, verslininko Mariaus Jovaišos įsitraukimo į rinkimų štabo veiklą;
- pareiškimo, kad su prezidente Dalia Grybauskaite bus bendradarbiaujama, „kaip su žmogumi, kuris aktyviai dalyvauja rinkiminėje kampanijoje“;
- tarnybinių pažeidimų;
- galimybės naudoti administracinius resursus;
- prekyba poveikiu ir papirkimu įtariamo Druskininkų mero Ričardo Malinausko paramos;
- Vyriausybės kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, kurios prašyta ištirti finansų priežiūros institucijų veiklą per ekonominę krizę.
S.Skvernelio rinkimų štabo vadovas – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, štabo komunikacijos vadovas – patarėjas Vyriausybėje Skirmantas Malinauskas.
Paskutinių apklausų duomenimis, S.Skvernelis, I.Šimonytė ir G.Nausėda turi vienodus šansus pakliūti į prezidento rinkimų antrąjį turą. Pastarasis planuojamas gegužės 26-ąją.
