„Paskaičiau tą darbuotojų peticiją ir turėjome pokalbį su kanclere. Prieš tai, dar nežinodamas, turėjau pokalbį su kanceliarijos kolektyvu. Situacija yra paprasta: kanclerė yra biudžetinės įstaigos vadovė ir darbo atmosferos, mikroklimato palaikymas taip pat yra kiekvieno vadovo uždavinys ir svarbus uždavinys“, – žurnalistams šeštadienį sakė S.Skvernelis.
Jis taip pat teigė suprantantis, kad galbūt ne visiems darbuotojams lengva prisitaikyti prie pokyčių ir kitokio vadovavimo stiliaus.
„Bet faktas, kad bendravimas turi būti išlaikytas, etika, užduotys turi būti formuluojamos aiškiai, suprantamai, kad darbuotojai galėtų žinoti, ko iš jų nori“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jis konkrečiai neatsakė į klausimą, ar kanclerė liks pareigose.
Dalis Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų raštu paprašė premjero spręsti, ar jos vadovė gali toliau užimti šias pareigas. Po dokumentu pasirašė apie 70 iš 200 Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų, rašė delfi.lt.
Dalis Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų raštu paprašė premjero spręsti, ar jos vadovė gali toliau užimti šias pareigas.
Darbuotojai teigia, kad kanclere paskyrus M.Dargužaitę jie nuolat patiria stresą ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Pavyzdžiui, peticijoje rašoma, kad M.Dargužaitė duoda neaiškius pavedimus ir nenurodo laukiamų rezultatų, nuolat keičia nuomonę dėl sutartų dalykų, kai kurie darbuotojai priversti dirbti iki vėlaus vakaro ar net nakties metu bei savaitgaliais, bet jų pastangos lieka neįvertintos, užduotys turi būti perdaromos nepateikus jokio racionalaus paaiškinimo, kodėl taip daroma.
Vasario pabaigoje susikūrusios Vyriausybės kanceliarijos profsąjungos pirmininkė Audronė Zdanevičienė BNS teigė, jog organizacija pritaria šiai peticijai, tačiau parašus rinko ne jos atstovai.
Vyriausybės spaudos tarnybos duomenimis, kanceliarijoje numatyta naikinti penktadalį etatų. Planuojama, kad šių metų liepos 18 dieną pareigybių kanceliarijoje liks 170 iš esamų 210. Šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje dirba 200 žmonių.
Anot spaudos tarnybos, šiuo metu kanceliarijos veikla nėra efektyvi – funkcijos dažnu atveju persidengia, dubliuojasi, orientuojamasi į procesą, bet ne į rezultatą, dėl to neužtikrinama tinkama paslaugų kokybė, nėra pokyčių valdymo sistemos, trūksta novatoriškumo.
