– Susitikimas su J.Kaczynskiu, vienu įtakingiausių politikų, vadovaujančiu svarbiausiai politinei partijai Lenkijoje, nors ir neužimančiu jokių kitų pareigų. Niekur neskelbtas susitikimas truko tris valandas. Kaip organizuojami tokie susitikimai?
– J. Kaczynskis yra valdančiosios partijos pirmininkas, parlamento narys, taip kad tam tikras pareigas užima. Vizitas buvo organizuojamas, ambasada tame taip pat dalyvavo, darbotvarkė nebuvo slapta. Tiesiog iki paskutinės minutės nebuvo aišku, ar toks susitikimas įvyks. Tai buvo privatus pasikalbėjimas neformalioje aplinkoje. Kai yra pašnekovas ir bendros temos, tai susitikimai kartais užtrunka ir valandą, ir dvi, tas laikas ne toks ir svarbus.
– Kur buvote susitikę?
– Vienoje iš Varšuvos kavinių. Lietėme įvairias temas, buvo prisimintas ir ankstesnis susitikimas beveik prieš metus.
– Taip, tuomet dar prieš rinkimus susitikote su įtakingiausiu Lenkijos politiku. Paaiškinkite, kaip tai vyksta?
– Yra ieškoma žmonių, kurie bendrauja, kurie turi asmeninius ryšius. Aš tuo metu turėjau didelį norą susitikti, nors buvau dar tik kandidatas į Seimo narius. Tema buvo labai aktuali kalbant apie užsienio politiką, noras buvo ir pavyko tą susitikimą organizuoti.
– Praėjusiame susitikime dalyvavo ir Lietuvos Lenkijos forumo valdybos narys, bet labiau žinomas krepšininkas ir treneris Tomas Pačėsas. Jis padeda surengti tokius susitikimus?
– Jis 12 metų ir sportavo, ir gyveno Lenkijoje, ir turi tikrai gerus asmeninius kontaktus su daugeliu Lenkijos politikų. Tada Tomas buvo iš žmonių, padėjusių susitikimą organizuoti.
– Eikime prie vakarykščio susitikimo turinio. Ar išgirdote priekaištų dėl ko nors?
– Ne, neišgirdau jokių priekaištų. Jokių priekaištų nebuvo ir susitikime su Ministre Pirmininke. Tai naujas lygiaverčių partnerių bendravimo etapas. Turime spręstinas problemas, bet jos sprendžiamos ne deklaracijomis, o konkrečiais veiksmais. Pavyzdžiui, tas pats „Orlen“ klausimas, Lietuvos geležinkelių „Orlen“ tarifo klausimas, investicijų klausimas ir taip toliau. Ta įmonė kažkada buvęs didžiausias investuotojas ir tai visgi politinė investicija. Reikia kalbėti apie perspektyvą.
– Lenkai neparduoda „Mažeikių naftos“?
– Neparduoda. Mes nekalbėjome apie tokius ketinimus. Aš kalbėjau apie tai, kad yra ketinimai modernizuoti gamyklą, investuoti į ją. Tai yra svarbiausias dalykas, nes gamykla dirba pilnu pajėgumu ir yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų į mūsų šalies biudžetą. Mūsų interesas, kad tos investicijos ateitų.
– Papildysiu jus, mokesčiai ne iš gamyklos, o nuo benzino, akcizai. Jei jie būtų įvežami, tai mokesčių būtų surenkama daugmaž tiek pat.
– Yra gamykla, yra darbo vietos ir tai tikrai labai svarbu. Kalbant apie tuos pačius Lietuvos geležinkelius, tai yra verslo partneris, kuris sudaro labai ženklią dalį pajamų. Visomis prasmėmis tai yra svarbus objektas ir džiaugiuosi, kad visus tuos klausimus išsprendėme. Aišku, dar ne iki galo, bet procedūros yra pradėtos kalbant apie Europos komisijos veiksmus, tačiau, jei mes būtume priėję iki to teisinio ginčo galo tokio, koks buvo prognozuojamas, tai turėtume dengti labai didelius nuostolius. Yra sprendimai, kuriuos galima surasti. Lygiai taip pat kalbant apie švietimo klausimus. Buvau Punske, susitikau su mūsų bendruomene. Lenkijoje vykdoma švietimo reforma.
– Jums papasakojo, kad buvo 11 mokyklų, dabar liko 2?
– Liko 4.
– Jūs turbūt kalbate apie visą Seinų valsčių.
– Papasakojo kokios yra grėsmės, kokios problemos. Vadovėlių, egzaminų užduočių problemos ir kiti visi klausimai buvo išsakyti. Buvome patikinti, kad visi tie klausimai bus sprendžiami, kaip ir mes sprendžiame klausimus, kurie kyla Lietuvoje. Be emocijų, sureikšminimo ir mitų, kuriuos tenka paneigti.
– Esminės temos, kuriomis jūs kalbėjotės su J.Kaczynskiu?
– Temos įvairios. Mane domine ne tik tie klausimai, kuriuos jau čia lietėme tarp dvišalių santykių. Buvo kalbama ir apie situaciją, kuri dabar susiklosčiusi tarp Europos Komisijos ir Lenkijos, teismų reformą. J.Kaczynskis yra teisininkas, teko kalbėti teisinėmis frazėmis, naudoti teisės teoriją. Lietėme ir mūsų istorijos reikalus, ir sportą, ir taip toliau. Tai yra bendravimas su žmogumi, kuris jaučia tikrai šiltus jausmus mūsų valstybei.
– Asmenvardžių rašyba asmens tapatybės dokumentuose yra senas, morališkai svarbus klausimas. Apie tai ko gero irgi buvo kalbėta. Jūs pats palaikote dabar Seime registruotam vadinamajam liberaliajam įstatymo projektui. Be jo, yra registruoti dar du. Jūs manote, kad liberalusis variantas, kuris leistų asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis pirmajame paso puslapyje, gali būti priimtas?
– Tai yra Seimo apsisprendimas. Variantai yra trys. Manau, kad turime kalbėti apie labai paprastą, civilizuotą praktiką, nesieti to su tautybėmis. Tai yra mūsų šalies piliečiai, ar tai lenkai, ar vokiečiai, ar mišrios santuokos, tai žmonės, kuriems šiandien yra diskomfortas, kurie savo pavardžių negali įsirašyti originalo kalba. Tikrai nemanau, kad trys lotyniškos abėcėlės raidės pakenktų mūsų tapatumui, tautiškumui ir lietuvių kalbai. Tačiau padėtų išspręsti daugeliui žmonių aktualius klausimus. Koks bus sprendimas, man sunku pasakyti. Jei neklystu, 2011 m. mūsų partneriai iš Lenkijos buvo apgauti, buvo pažadėta viena, o padaryta atvirkščiai.
– Tie momentai prisimenami su nuoskauda?
– Negalėčiau to įvardinti, kaip nuoskaudos, bet tie momentai yra prisimenami. Jie prisimenami ne dėl to, kad klausimas nėra išspręstas, bet blogiausias prisiminimas, kad buvo pažadėta ir nepadaryta.
– Prezidentas Valdas Adamkus yra žadėjęs keliems Lenkijos prezidentams, kad šis klausimas bus išspręstas, bet jis neturi įstatymų leidybos teisės. Tie projektai buvo teikiami. Paskutinį kartą A.Kubilius teikė būdamas dar premjeru, kai net jo užsienio reikalų ministras A.Ažubalis už tai nebalsavo. L.Kaczynskio vizito metu tas įstatymas buvo atmestas, o po kelių dienų L.Kaczynskis tragiškai žuvo. Ar jūs nevykdote alternatyvios užsienio politikos? Alternatyvios tai, kurią vykdo prezidentė D.Grybauskaitė?
– Nematau pagrindo ir prasmės taip teigti. Mūsų užsienio politika pirmiausia nukreipta į mūsų valstybės, mūsų interesų ir žmonių gerovę ir jų interesų apsaugą. Vyriausybė šita kryptimi darbuojasi ir laikosi mūsų šalies Konstitucijos ir įstatymų. Nematau jokios alternatyvos. O apie tuos sprendimus, tai matyt tuomet buvo nepamatuotos jėgos Seime ir atrodė, kad žodžiu palaikymas buvo, o balsavime deja ne. Kalbant apie šios dienos sprendimus, kuriuos reikės daryti, tai irgi reikia labai pasverti, koks yra jėgų balansas. Jei reikalingas, gali būti ir kompromisinis sprendimas, kompromisas politikoje yra būtinas. Turime pajudėti į priekį šiuo klausimu.
– Kokį susidarėte įspūdį, kokią įtaką Lenkijoje turi Lietuvoje veikianti Lenkų rinkimų akcija? Kokią galią įtakingiausių politikų požiūriui į Lietuvą turi ši partija ir jos lyderis ponas Tomaševskis?
– Sunku pasakyti, nebuvo kalbų apie personalijas. Bet faktas yra tai, kad, jei patys nebendraujame, neturime dvišalių susitikimų, neturime formalių ir neformalių susitikimų, tas problemas labai lengva išpūsti, hiperbolizuoti arba skleisti ne visai tikslią informaciją. Šis susitikimas buvo visiškai kitoks nei pirmasis susitikimas su premjere Taline. Tikrai nereikėjo paneiginėti tų mitų, kurie buvo išsakomi pirmo susitikimo metu.
– Kokie tai buvo mitai?
– Tam tikri absurdiniai dalykai. Pavyzdžiui, kad kažkam ribojame kalbėti neformalioje aplinkoje lenkų kalba. Tačiau mūsų ministrų, užsienio reikalų, susisiekimo, energetikos ministrai ar viceministrų lygmenyje, kai bendraujame, galime drąsiai žiūrėdami į akis kalbėti, kaip yra iš tikrųjų, o ne taip, kaip kažkas perduoda. Tai geriausias būdas tarp šalių turėti tokius santykius, kurie pagrįsti tarpusavio pagarba, lygiateisiškumu ir pasitikėjimu.
– Dauguma politologų, kalbėdami apie pastaruosius aštuonerius metus, kalba apie santykių atšalimą su Lenkija. Kuo jūs tai aiškinate?
– Negaliu komentuoti, manau prezidentė turi savo poziciją ir ją yra ne kartą išsakiusi. Ji mato tą bendradarbiavimą, koks yra, kaip pakankamai racionalų. Galbūt tų dvišalių susitikimų trūkumas, nežinau kaip tą paaiškinti. Gal tą galėtų padaryti pati prezidentė, jei mano, kad tai reikalinga. Aš nenorėčiau sakyti, kad pozicija yra atšaldyti santykius. Manau, kad visos valdžios rūšys, tiek vykdomoji, tiek leidžiamoji valdžia Seime turi vystyti bendradarbiavimą. Kuo jo bus daugiau, tuo turėsime mažiau įvairių fobijų. Pats dalyvavote Lenkijoje ekspedicijoje ir matėte, kaip lenkai priima lietuvius. Tokia realybė.
– Nesu tikras, kad Lietuvoje taip būtų sutikti lenkai.
– Manau, kad tai irgi natūrali reakcija, mes esame mažesnė valstybė, galbūt patyrusi tam tikrų istorinių nuoskaudų. Tačiau manau, kad per analogišką ekspediciją mūsų šalyje reakcija ir priėmimas būtų analogiškas.
