Negana to, kartu su ministru socialdemokratu Juozu Bernatoniu nuslėpęs tą faktą nuo visos savo partijos ir visuomenės. Toks įspūdis, kad pralaimėti rinkimus socialdemokratams buvo per maža ir dabar tokios klaidos veja viena kitą. Matyt, todėl naujo kandidato pavardę jie žada pagarsinti tik pirmadienį, kai įsitikins, kad galimas ministras neturi tokiam postui nederamų nuodėmių. Apie tai – pokalbis su 17-osios vyriausybės premjeru Sauliumi Skverneliu.
– Apie teisingumo ministro peripetijas tiesiog negalime nekalbėti. Dabartinis teisingumo ministras Juozas Bernatonis sako, kad, jeigu jis, žinodamas, kad su jo viceministru buvo tokios problemos, būtų apie tai pasakęs viešai, tai būtų tarsi „stukačius“ sovietmečiu. Taip pat, kad tas jo pavaldinys nebūtų tapęs ministru. Ar jums neatrodo, kad šitoje vietoje socialdemokratai jums pakabino šunį po kaklu?
– Pirmiausia, tai, ko gero, jie per savo reputaciją stipriai smūgiavo, nes tai yra jų pasiūlytas kandidatas, jis turėjo būti parinktas atsakingai. Tai yra pirma dalis atsakymo. Antra, aišku, tai yra „pavedimas“ ir manęs, nes tai yra klausimai, kurie sprendžiami remiantis pasitikėjimu. Toks mentalitetas ir mąstymas, kad svarbios informacijos teikimas yra įvardijamas tokiu žargoniniu žodžiu (...) aš manau, jeigu mes kalbame apie pilietinę visuomenę ir atsakomybę, tai negalima tapatinti dalykų, nes tokios svarbios informacijos paviešinimas nėra skundimas. Ir, matyt, tokio požiūrio turėjimas sugriovė tam jaunam žmogui karjerą.
– Ar šitas nepavykęs ministras galėtų užimti pareigas, į kurias yra laimėjęs konkursą?
– Man atrodo, kad tai turėtų įvertinti tas pats žmogus, kuris nenorėjo būti „stukačiumi“, nes teisingumo ministras yra tiesioginis jo vadovas.
– O jūs kaip vertintumėte?
– Kada pradės darbuotis naujoji vyriausybė, matyt, teisingumo ministras turės grįžti ir įvertinti aplinkybes. Juo labiau, kad konkursas buvo viešas ir lygiai taip pat galioja tas pats Korupcijos prevencijos įstatymas dėl patikimumo. Taip, darbdavys turi teisę vertinti, ar tas faktas yra turintis lemiamą įtaką skirti ar neskirti, bet aplinkybės, susijusios su šiuo faktu, kurios dabar paaiškėjo, klausimų kelia pakankamai daug.
– Ar tai gali turėti įtakos jūsų santykiams su socialdemokratais apskritai? Tas pasitikėjimas tarp jūsų ir socialdemokratų išliks?
– Aš manau, kad jis negali neišlikti, nes, vertinant visą informaciją, tai nei partijos pirmininkas, nei partijos vadovybė, nei turbūt eiliniai nariai nežinojo to fakto. Tiesiog sunkiai suvokiama, kaip taip galima, kad kai tokias pareigas užimantis žmogus padaro pakankamai rezonansinį nusikaltimą, niekas nesužino. Juolab, kad bylos nagrinėtos, pagal turimą informaciją, du kartus teismuose, o teismų posėdžiai yra vieši. Prie informacinės teismų sistemos irgi prieinama viešai. Tai mistika, kaip pusantrų metų ta informacija niekam nebuvo prieinama.
– Tai jūs norite pasakyti, kad čia ir su dabartinio ministro socialdemokrato žinia buvo slepiama?
– Aš nenoriu daryti prielaidų, bet tokių atsakymų norisi išgirsti.
– Ar jūs žinote tas pavardes, kurių socdemai nenori pasakyti? Ar su jumis jos derintos?
– Galiu pasakyti labai paprastą situaciją: tada, kai bus galutiniai sprendimai – ar bus vienas, ar kelios kandidatūros – mes su partijos pirmininku susėsime, bus oficialus pateikimas ir tada pradėsime procedūras.
– Bet Algirdas Butkevičius sako, kad jis derino su jumis tas pavardes, tai jūs žinote tas pavardes, iš kurių teks rinktis?
– Na, buvo paminėtos kelios pavardės, kai kurios vėl kartojasi.
– Tai yra J.Sabatauskas?
– Aš nenoriu komentuoti pavardžių.
Kada pradės darbuotis naujoji vyriausybė, matyt, teisingumo ministras turės grįžti ir įvertinti aplinkybes.
– Jūs visas ministrų kandidatūras derinote su prezidente?
– Taip, visos kandidatūros buvo derinamos.
– Tada pakalbėkime apie Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Sunkiai tas įstatymas buvo priimtas, o dabar jūsų partija Seime jau registravo pataisas. Pasirodė tokia žinia, kad jūsų partijos pirmininkas pranešė, jog „mes atsitraukiame, nebereiks tų pataisų, nebereikia naujo veto“, bet praėjo diena ir jis pasakė, kad „ne, mes ginčysimės su prezidente, mūsų nuomonės nesutampa, bet mes vis dėlto bandysime tą įstatymą keisti“. Jūs šioje vietoje už ką – medikus ir pacientus, kurie sako, kad tas įstatymas geras, ar už jūsų partijos vyrus, kurie sako, kad moralė čia svarbiau, o ne medicinos pasiekimai?
– Aš visgi linkęs pasikliauti moksliniais argumentais. Reikia argumentus išklausyti, kurie pagrįsti mokslu, pirmiausia. Aišku, moralinis aspektas irgi yra svarbus. Nesu specialistas ir man tikrai sunku pasakyti, kuris iš metodų yra geresnis, bet mano tikslas ir visos vyriausybės tikslas, kad kuo daugiau vaikučių gimtų Lietuvoje.
Kad tiems žmonėms, kuriems sunku susilaukti jų, būtų sudarytos visos teisėtos galimybės tokį kelią pasirinkti, taip pat, kad tai būtų kompensuojama. Aš manau, kad geriausia alternatyva, kad tie žmonės, kurie renkasi gydymo būdą, jį įsivertintų pagal savo įsitikinimus ir savo moralę, pagal savo tikėjimą. Tai būtų optimaliausias variantas.
– Šis kausimas, atrodo, yra tas, kuris kelia susipriešinimą tarp valdančiųjų ir prezidentės. Jūs, būdamas ministru, matėte, kaip būna, kai su prezidente nelabai gerai sutari ir kas atsitinka, kai nuomonės nesutampa. Kaip jūs manote, ar verta nuo pat pradžių darbo eiti į tokią konfrontaciją? Ką ji duos?
– Turi būti besąlygiškas tikslas bendradarbiauti visoms valdžios institucijoms. Nuomonių išsiskyrimo būna, bet turime įrodinėti vienas kito tiesą argumentais. Ne primetinėti kažkokiais buldozerio arba jėgos principais. Kurie argumentai yra svaresni, kuo mes juos grindžiame, jie turi būti moksliniai ir objektyvūs. Jeigu būtų priimtas toks įstatymas, yra galimybė jį vetuoti, ir žiūrėti argumentus, kuriais vetuojama.
– Jeigu taip atsitiktų, kad jūsų paties, jūsų vyriausybės nuomonė yra viena, o Seime partijos nuomonė yra šiek tiek kita, tai šiuo atveju, kas lems jūsų nuostatos laikymąsi – ministrų profesionalumas ir jų nuomonė ar nuomonė partijos, kuri jus atvedė į tą postą?
– Labai aiškiai pasakėme žmonėms, kurie išreiškė mums didžiulį pasitikėjimą ne vien kaip partijai, nes rinkimuose dalyvavo labai daug nepartinių žmonių, kad akcentuojami kitokie vyriausybės formavimo principai, valdžios bendradarbiavimo principai. Jeigu mes profesionalumą norime paminti kažkokia partine dogma, tai tikrai taip neturėtų būti ir, manau, taip tikrai nebus.
– Premjere, pamenate, buvo tokia situacija, kai prezidentė sakė, kad šis ministras jau ne pirmą kartą demonstruoja žemą politinį lygį...
– Kažkur girdėjau tą...
– Tai ar galite garantuoti, kad neatsitiks tokia situacija, kai jūs vėl pasirašysite pareiškimą, bet tada jums nebus su kuo pasitarti, nes premjeras dabar būsite pats?
– Ne, aš tikrai nemanau, kad tokia situacija bus. Jeigu ji susiklostytų, tai galbūt nereikėtų pareiškimų, būtų galima kitaip ją spręsti. Reikia tiesiog valdyti emocijas ir priimti racionalius sprendimus.
– Ačiū.
