Nepaisant Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, parlamento vadovas sakė neketinąs inicijuoti Seimo narių atostogų reglamentavimo.
„Kiek Seimų sprendė tą klausimą nesėkmingai?“ – interviu BNS sakė S. Skvernelis.
„Yra vienas esminis dalykas – konstitucinė Seimo nario teisinė forma. Seimo narys 24 valandas per parą yra Seimo nariu. Toks yra faktas. Noras reglamentuoti Seimo nario darbą pagal Darbo kodeksą būtų prieštaraujantis Konstitucijai, antra, tai kainuotų valstybei labai brangiai“, – tvirtino politikas.
Anot jo, norint kaip nors reglamentuoti parlamentarų darbo ir atostogų laiką, reikėtų skaičiuoti viršvalandžius, darbą savaitgaliais ir švenčių dienomis, už tai mokėti papildomai.
„Konstitucijoje labai aiškiai pasakyta, kad tarp sesijų Seimo narys individualiai organizuoja savo darbą. Kaip jis dirba tuos ketverius metus, ar rezultatyviai, ar nieko nedirba, ar tik ilsisi, po ketverių metų savo sprendimą padaro rinkėjas, sakydamas: tu mums netinki“, – sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, parlamentarai tikrai randa laiko pailsėti ir neįteisinus oficialių atostogų.
Kita vertus, Seimo pirmininkas pripažino, kad reikėtų sutvarkyti beveik dešimtmetį esančią spragą dėl sankcijų nebuvimo posėdžių nelankantiems parlamentarams.
2005 metais Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus dalį Seimo statuto straipsnių, susijusių su Seimo nario darbo užmokesčiu ir veiklos reglamentavimu, antikonstituciniais, negalioja statuto straipsnis, numatęs atlyginimo sumažinimą trečdaliu už posėdžių praleidimą be pateisinamos priežasties.
Nuo to laiko, nepaisant to, ar Seimo narys lanko posėdžius, balsuoja juose, ar ne, jam mokamas visas darbo užmokestis.
„Tikrai galime prie to klausimo grįžti. Jeigu nėra pateisinamos priežasties, dėl kurios nedalyvaujama komitetų, komisijų, plenariniuose posėdžiuose, būtų racionalu numatyti kokią nors nuobaudą“, – BNS sakė S. Skvernelis.
Jis svarstė, kad kaip nuobauda nedrausmingiems parlamentarams galėtų būti sumažinamos parlamentinei veiklai skirtos išlaidos.
„Galima būtų pradėti labai paprastai – stipriai mažinti su parlamentine veikla susijusias išlaidas. Ta suma irgi nemaža (daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų per mėnesį – BNS). Jeigu nevykdai parlamentinės veiklos, kokį 50 proc. ar dar daugiau būtų galima nurėžti“, – tvirtino Seimo vadovas.
„Manau, kad dėl to tikrai diskutuosime. Tai gali būti pirmieji žingsniai parodant, jog sankcijos tam tikros turi būti. Tai būtų racionalu ir finansiškai teisinga“, – pridūrė jis.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą. Įvairiose kadencijos atmestas ne vienas su tuo susijęs įstatymo projektas.
2005 metais KT konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
