S.Skvernelis: nesutarimai su D.Grybauskaite nesusiję su artėjančiais prezidento rinkimais

– Vyriausybė buvo pritarusi alkoblokų naudojimui, perdavė teisės aktus svarstyti Seimui, bet po savaitgalį įvykusios avarijos, kai nuomotą „CityBee“ automobilį vairavęs girtas vyriškis mirtinai sužalojo jauną moterį, ministras Rokas Masiulis mano, kad automobilius trumpalaikei nuomai siūlančioms bendrovėms reikėtų sumontuoti alkoblokus. Kaip manote, ar ateityje alkoblokai turėtų būti įteisinti apskritai visiems, ar turėtų būti įrengti tik linkusių išgerti vairuotojų automobiliuose kaip reabilitacijos programos dalis, o gal visame viešajame transporte, visuose taksi?

– Teisingai sakote, vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kuriose būtų skatinamas savanoriškas alkoblokų įsirengimas tiems asmenims, kurie jau, deja, padarė tokį pažeidimą. Tas alkobloko įsirengimas švelnintų sankcijas – būtų trumpesnis teisės vairuoti atėmimo laikotarpis. Prievartiniu būdu tikrai nemanau, kad tai privalome daryti visiems.

Kalbant apie komercinį transportą – autobusus, krovininius automobilius – taip, tai yra svarstytina. Daug tokių priemonių jau įrengta. Galima priminti, kad visi geltoni mokykliniai autobusiukai dabar jau gamintojo tiekiami su įmontuotu autobloku.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./Alkoblokas

Kalbant apie nuomos (trumpalaikės ar ilgalaikės) kompanijas, tai yra jų apsisprendimo reikalas. Asmuo, kuris linkęs vairuoti neblaivus, tokius pačius skaudžius įvykius gali sukelti tiek su savo automobiliu, tiek nuomotu automobiliu, tiek pasiskolintu automobiliu. Tai tikrai nėra panacėja.

Dabar vėl matome tokią bangą – įrengti autoblokus, taikyti nulį promilių ir t. t. Matyt, reikia ieškoti kitokių priemonių. Autoblokas, kam vyriausybė ir pritarė, yra savanoriška priemonė, norint išvengti ar turėti švelnesnes sankcijas.

– Paminėjote nulį promilių. Ar mums to reikia? Galbūt vis dėlto reikia, jeigu vis girdime apie tokius skaudžius įvykius?

– Tas svarstymas vyksta jau kelerius metus. Vėlgi, pažiūrėjus į pasekmes arba sukeliamų skaudžių autoįvykių dalyvių girtumo laipsnį, ko gero matome, kad tai nesudaro reikšmingos įtakos tarp tų, kurie šiek tiek viršija nulį promilių. 0,4 promilių riba, man atrodo, šiandien yra optimali. Juo labiau kad didesnio pavojaus keliamo transporto vairuotojams ta riba dar mažesnė. Tai vėlgi tie patys autobusai, komercinis, krovininis transportas, jauni nepatyrę vairuotojai. Nemanau, kad tai kardinaliai pakeistų situaciją, bet, kaip sakoma, diskusijos visą laiką galimos.

– Iki šiol neaiškus žemės ūkio ministro Broniaus Markausko likimas ir neaišku kodėl. Ar jūs laukiate atitinkamų struktūrų informacijos? Ar ieškote daugiau kažkokių įkalčių?

– Tiesiog, priimdamas sprendimą, tikrai norėčiau matyti visą paveikslą. Žiniasklaidos viešojoje erdvėje yra paskelbti tam tikri faktai, matyt, atliekami ir tyrimai, bus atliekamas patikrinimas ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA). Taip pat yra pateiktas pareiškimas, kurio turinio nežinau, generalinei prokuratūrai. Prokuratūra persiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) patikslinti duomenis. Tikrai nežinau pareiškimo turinio. Šitoje situacijoje reikia sulaukti, koks bus priimtas procesinis sprendimas, ir tada turėsime visą vaizdą. Tada dar kartą grįšime prie ministro Markausko temos ir aš priimsiu sprendimus.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Bronius Markauskas

– Po ilgų svarstymų įvardijote kandidatą į teisingumo ministro postą, advokatą Giedrių Danėlių, tačiau prezidentūra nepritarė šiai kandidatūrai. Kas toliau?

– Toliau turėtų vykti kito kandidato paieška. Tikrai kalbamės su prezidente. Tikrai nepritariu ir nepalaikau tų motyvų, kurie buvo išsakyti dėl šio teisininko.

Nemanau, kad tai yra esminiai dalykai, dėl kurių neturėtų būti teikiamas žmogus į šią poziciją. Juo labiau kad tikrai turime teisinę valstybę, turime teisininkus, turime profesijas, kurios tikrai negali būti tapatinamos su klientais, kuriuos atstovauja advokatai.

Tačiau toks sprendimas jau padarytas. Dabar mūsų vyriausybė ir aš darysiu kitokius sprendimus. Kokius, paaiškės vėliau.

– Apžvalgininkai sako, kad iš pat pradžių buvo aišku, kad prezidentė nepritars. Kodėl iš anksto nederinote tos kandidatūros su prezidentūra?

– Buvo kalbama apie šią kandidatūrą. Jeigu būčiau 100 proc. tikras, kad nepritars, būčiau jos neteikęs. Juo labiau, kaip minėjau, tie argumentai, kurie pateikti, yra neesminiai, ne tie, kuriais vadovaujantis būtų galima atmesti kandidatūrą.

– Apžvalgininkai mano, kad premjero ir prezidentūros nesutarimai iškeliami sąmoningai, nes artėja prezidento rinkimai. Kokie būtų jūsų komentarai?

– Tikrai ne. Jeigu mes pažiūrėtume į paskutinius keletą metų, tai tokio nuomonių išsiskyrimo su ankstesnėmis vyriausybėmis taip pat buvo, jokių prezidento rinkimų tuo metu nebuvo. Tai neturi nieko bendro su prezidento rinkimais, esu įsitikinęs.

Mes su prezidente bendradarbiaujame, nuolat susitinkame. Jeigu kas nors galvoja, kad tai galėtų būti kokios nors rinkiminės strategijos dalis, manau, tie žmonės iš esmės klysta.

– Kada pasakysite savo sprendimą, ar kandidatuosite?

– Pasakysiu, kai tam ateis laikas.

– Antradienį priimsite UEFA prezidentą, viešintį Lietuvoje, ir Lietuvos futbolo federacijos vadovus. Žinoma, vienas iš klausimų bus Nacionalinis stadionas. Neturime tokio stadiono, kuriuo galėtume didžiuotis. Kada jį turėsime?

– Padėtis yra tokia, kokią ją turime ir kitose srityse. Tenka pateikti, kad per tą nepriklausomybės laiką nepadaryti būtini darbai. Su stadionu situacija yra tokia, kad [...] teismas nebetaiko laikinų apsaugos priemonių. Vadinasi, konkursas gali būti tęsiamas.

Žinoma, yra labai įtempta situacija dėl europinių lėšų investavimo, tačiau dar tam tikras švelnus, sakyčiau, optimizas yra, kad šitas projektas judės į priekį. Lygiai tą patį galiu pasakyti apie Kauną. Numatyti darbai. Kai jie prasidės, ir Kaune turėsime stadioną.

Kalbėsime ir su mūsų federacijos vadovais, ir UEFA prezidentu apie futbolo komplekso plėtrą Naujojoje Vilnioje. Pasirašant šį susitarimą su Nacionaline futbolo federacija, iš tikrųjų yra noras padaryti atspirties tašką vieno iš populiariausių pasaulyje sporto šakų – futbole – kad tai būtų prieinama kuo daugiau mūsų šalyje gyvenančių berniukų ir mergaičių, kad futbolą būtų galima šalyje žaisti atvirame lauke ne du ar tris mėnesius, bet kad ištisus metus galėtume turėti tokias sporto bazes, kad būtų masiškumas.

Tai spręstų sveikatinimo problemas, užimtumo problemas, visas kitas problemas, kurios dažnai kyla iš neturėjimo, ką veikti. Manau, kad Islandija mums yra pats geriausias pavyzdys, kai šalis tikrai per tą masiškumą sugebėjo pasiekti, kad ir tame nacionaliniame stadione kažkas žaistų ir žaistų stipri nacionalinė rinktinė. Manau, kad tai šiandien yra atspirties taškas. Tikiu, kad tai bus futbolo atgimimo pradžia.

– Kartais atrodo, kad visko imamės per daug globaliai. Štai, Islandijos pavyzdys. Jų stadionas nėra didelis, bet tikrai atitinka reikalavimus. Estai taip pat už 13 mln. eurų pasistatė stadioną. Dabar jie investuoja dar 5 mln. eurų. 15 tūkst. vietų stadioną jie turi. Girdime, kad Vilniaus nacionalinio stadiono konkurso suma siekia 80 mln. eurų. Kodėl taip yra?

– Vilniaus stadionas yra daugiafunkcinis centras, tai nėra vien tik stadionas. Tai vienas esminis dalykas. Be to, jis gerokai didesnis. Tikrai, palyginus su kaimynais, esame didelė valstybė. Pritraukti žiūrovus, esant stipriam futbolui (tiek klubiniam, tiek nacionalinei rinktinei) galime.

Svarbu, kad stadionas būtų. Blogiausia bus, jei vėl bus užstrigta dėl procedūrų ar kitokios priežastys neleis to padaryti. Tada aš neįsivaizduoju, iš kokių lėšų, kokio finansavimo... Tiek savivaldybei su savo biudžetu, tiek valstybei tikrai būtų ypač sudėtinga tą objektą turėti.