„Tas laikas tikrai atėjo, kviesiu Seimo narius tokią komisiją suburti ir labai plačiai pasižiūrėti – politikai, politikų veikla, įtaka įvairiausių verslo grupių ir kitų suinteresuotų grupių politikų priimamiems sprendimams“, – BNS penktadienį sakė Klaipėdoje viešintis S.Skvernelis.
Anot jo, vieną stambiausių politinės korupcijos bylų tirianti teisėsauga „daro sunkius, bet ryžtingus žingsnius“, o įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu dar dviem partijoms – didžiulis smūgis visai politinei sistemai.
Seime šiuo metu atstovaujamos šešios partijos, trys iš jų – „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis kaip juridiniai asmenys yra sulaukę teisėsaugos įtarimų korupciniuose tyrimuose.
S.Skvernelio teigimu, tokių įtarimų sulaukusios partijos turėtų galvoti apie esminį sprendimus.
„Manau, kad kalbant apie partiją kaip organizaciją, ko gero, turėtų susirinkti patys nariai ir apsispręsti, ar daryti kardinalius sprendimus, galbūt netgi baigti veiklą“, – sakė premjeras.
– Kaip vertinate naujausias žinias apie teisėsaugos reiškiamus įtarimus dviem parlamente atstovaujamoms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai?
– Noriu padrąsinti ir pasveikinti tiek Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), tiek prokuratūros sistemą, kad daro sunkius, bet ryžtingus žingsnius. Kita vertus, tai tikrai didžiulis smūgis Lietuvos politinei sistemai – dar dvi politinės partijos, dar du įtarimai partijoms, kaip juridiniams asmenims. Ir čia jau neina kalba apie vieno ar kito politiko, kuris kažką galbūt padarė, galbūt nežinojo apie vieną ar kitą korupcinę veiklą, čia reiškiami įtarimai visai organizacijai ir tie įtarimai iš esmės krinta visiems organizcijos nariams.
Kita vertus, žinant per tuos beveik nepilnus metus ir matant vaizdą, kas buvo „pridaryta“ valstybėje, „pridirbta“ ir bandant taisyti padėtį visose mūsų gyvenimo srityse ir matant įtarimus pareiškiamus politinėms partijoms dėl korupcinių veikų, tai, matyt, kyla neišvengiama būtinybė Seime specialiosios tyrimo komisijos, kur būtų ištirta ir atsakyta visuomenei, kokio gi masto korupcija yra užvaldžiusi mūsų politinę sistemą. Ir tie sprendimai, kurie daromi Seime, priiminėjami politikų, pasirodo, kad jie nėra skaidrūs, nėra nešališki ir atstovaujami interesams, bet ne žmonių interesams.
Tas laikas tikrai atėjo, tikrai kviesiu Seimo narius tokią komisiją suburti ir labai plačiai pasižiūrėti – politikai, politikų veikla, įtaka įvairiausių verslo grupių ir kitų suinteresuotų grupių politikų priimamiems sprendimams.
Aišku, kad tai labai liūdnas faktas, nes kalbant apie politinę partinę sistemą, tai vienas iš kertinių demokratijos atributų šalyje ir pasitikėjimas partijomis bus kertamas. Konkrečių įtarimų dar nematėme, pirma žinia kol kas tik išėjusi. Bet atsakymai vieną kartą turi būti padaryti ryžtingi tų pačių politikų. Kviesiu, kad nebūtų laukiama, kol bus teismai, kada partijos kai kurie, sakykim, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas kalba apie garbės gynimą teisme. Aš abejoju apskritai, ar yra ką ginti.
– Kai kalbame apie galimą parlamentinį tyrimą, Seime šiuo metu iš šešių partijų trys turi įtariamųjų statusą, kokio galima tikėtis efekto per parlamentinį tyrimą, jeigu pusė tų tiriamųjų patys ir tirtų?
– Jie patys tikrai netirtų. Turėtume suformuoti iš tų parlamentarų, kurie nepriklauso. Tokia realybė šioms politinėms jėgoms. Galiausiai kažkas tai iš parlamento narių pareikš vieną ar kitą apsisprendimą šių įtarimų išdavoje.
– Ar tikitės, kad gal bus tokių, kurie pasitrauks iš tų įtariamų partijų gretų ir papildys kitų gretas?
– Aš manau, kad tai dabar yra tų politikų asmeninis apsisprendimo reikalas. Jeigu sakykime, kad dar kitais atvejais galima sakyti, kad nelabai žinojome arba nematėme, ką darė vienas ar kitas kolega, dabar įtarimas yra juridiniam asmeniui.
Kaip pavyzdį galiu pasakyti savo kolegą Vitalijų Gailių. Žinodamas jo ilgametį darbą teisėsaugoje, padorumą ir tvirtumą. jo buvimas organizacijoje, kuriai dabar pareikšti įtarimai... Įtarimai dar nėra nuteisimas, bet kalbant apie politiką, tai yra pakankamai rimtas šešėlis.
– Kaip tai gali paveikti visą politinę sistemą, turint omenyje ir šiuo metu vykstančią diskusiją dėl valdančiosios koalicijos likimo? Ar tai gali apsunkinti, o gal palengvinti kai kuriuos pokalbius svarstant koalicijos ateitį?
– Aš nemanau, kad tai galėtų ką nors labai palengvinti. Iš tiesų kalbant apie Vyriausybę mes susiduriame su tomis problemomis, kurios buvo užprogramuotos gerokai anksčiau. Dabar bandydami jas spręsti susiduriame su beatodairiška ir kartais tendencinga kritika. Pasirodo, jog yra dėl ko pykti. Tie interesai vienoki ar kitokie buvo atstovaujami ir buvo dirbama ne valstybei. Dėl to Vyriausybė ir dauguma pasiruošusi toliau tęsti darbus ir dirbti labai aiškia kryptimi, kalbant apie antikorupcijos iniciatyvas ir gyvenimo skaidrinimą. Toliau ketiname tą daryti, nepaisant pasipriešinimo. Kol kas mes turime koaliciją, bet lygiai taip pat niekas nežino, kaip rytoj bus su socialdemokratais.
Į šią daugumą reikia kviesti jungtis visus parlamento narius, kuriems rūpi valstybės ateitis ir nėra priimtina, kada sprendimai priimami korupciniu pagrindu, neskaidriai, neviešai ir atstovaujant ne visuomenei, bet atitinkamų grupuočių interesams.
– Ar teisingai suprantu, kad kviečiate jungtis prie platesnės koalicijos – prie „valstiečių“ frakcijos?
– Mes turime šiandien galimybę pakviesti politikus, Seimo narius galbūt nesijungti į frakciją, bet išreikšti palaikymą Vyriausybės programai. Teikti galbūt savo darbų pasiūlymus, kalbant apie politinės sistemos skaidrinimą. Tai nebūtinai turi būti formali koalicija, bet aiški dauguma, kuri galėtų priimti tuos sprendimus ir galvoti apie valstybės politinę ateitį. Pasaulis neišgalvos kitokios sistemos. Partijos turi būti stiprinamos ir veikti kitokiais būdais.
– Kaip įsivaizduojate tų partijų lyderių elgseną – kaip reikėtų elgtis, kai partija sulaukia įtarimų? Kokia būtų teisinga reakcija partijų vadovybės? Ką jūs darytume jų vietoje?
– Aš tikrai neįsivaizduoju savęs jų vietoje ir nenorėčiau niekada būti. Tikiuosi, kad taip niekada ir nebus. Dėl to duoti dabar patarimus būtų labai sudėtinga.
Manau, kad kalbant apie partiją kaip organizaciją, ko gero, turėtų susirinkti patys nariai ir apsispręsti, ar daryti kardinalius sprendimus, galbūt netgi baigti veiklą.
Kalbant apie liberalų partiją, tai idėjos yra stiprios šalyje ir turinčios savo rinkėjų, ypač tarp jaunimo. Tikrai negali likti vakuumas. Galbūt burti ir iš naujo kurti ant balto popieriaus lapo naują politinę partija tų žmonių, kurie tikrai nesusiję su konkrečiomis bylomis pagrindu. Bet čia tikrai kiekviena politinė organizacija turi apsispręsti pati, bet kad turi kokius nors kardinalius žingsnius daryti, man atrodo, kad tai neišvengiama.
– Trys partijos iš šešių Seime atstovaujamų yra įtariamosios korupciniu veikimu, ar tai nėra pagrindas galvoti apie pirmalaikius Seimo rinkimus?
– Apie pirmalaikius Seimo rinkimus reikėtų galvoti, jeigu Seime nebūtų galima priimti sprendimų suformavus be kriminalinių įtarimų esančią daugumą. Šiandien mes tokią turime. Tikrai kalbėti dėl to, kad turėtų būti pirmalaikiai rinkimai, tai tikrai ne. Nebent sugalvotų priimti sprendimus Seimo nariai, išrinkti individualiai, tada galbūt atsirastų kažkokie pagrindai. Dabar jokio pagrindo nėra.
