Jei yra noras ir nusiteikimas, kad struktūrinės reformos būtų pradėtos įgyvendinti nuo sausio pradžios, yra visos galimybės reikiamus įstatymus priimti dar pavasario sesijoje, tikina S.Skvernelis.
„Žmonėms gal ir sunku suvokti, kaip turint mėnesį galima galvoti, kad nespėsime, tačiau visko gali būti. Jei nebus spėta, prarasime daug laiko, o praradimus pajus kiekvienas gyventojas. Kalbant apie darbo santykių reformą, jei bus priimti Vyriausybės siūlomi pakeitimai, nuo sausio 1 dienos kiekvienas darbuotojas, uždirbantis nuo 500 iki 2 tūkst. eurų, kas mėnesį piniginę pasipildys 20–60 eurų.
Tas pats pasakytina apie sveikatos priežiūros sistemos reformą. Jei norime, kad patekimo pas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo laikas trumpėtų, būtų teikiamos kokybiškesnės paslaugos, turime spėti padaryti tai nuo sausio 1 dienos. Jei reformų įstatymų paketas nebus priimtas, bus atsakingi visi politikai“, – kalba S.Skvernelis.
Grėsmių siūlyme labiau reguliuoti žiniasklaidą nemato
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) atlikus parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio valstybės institucijoms ir politiniams procesams, komisijos pirmininkas pasiūlė labiau reguliuoti žiniasklaidą. Žiniasklaidos ekspertas Deimantas Jastramskis sako, kad reikėtų įvesti daugiau savireguliacijos, o ne reguliacijos, antraip gali atsirasti dar daugiau politinės įtakos žiniasklaidai.
Tuo metu S.Skvernelis įsitikinęs, kad NSGK pirmininko siūlymas grėsmės žiniasklaidos didesnei priklausomybei nuo politikų nekelia.
„Manau, kad žiniasklaidos eksperto ir Vytauto Bako mintys viena kitai neprieštarauja. Situacija yra panaši su valstybės įmonėmis. Valstybė turi žinoti, kas yra žiniasklaidos priemonės savininkas. Yra priimtas įstatymas, procedūros, kuriose dalyvauja specialios tarnybos, nematau grėsmės, jei žiniasklaida patektų į šią reguliavimo sritį kaip dar vienas segmentas.
Na, o savireguliacijos iniciatyva turi eiti iš žiniasklaidos, žiniasklaidos bendruomenė turi sugalvoti, kaip padaryti taip, kad žurnalistas būtų nepriklausomas, socialiai apsaugotas. Mes tikrai sėsime prie bendro stalo su žiniasklaidos bendruomene ir pasistengsime padėti, kad savireguliacijos mechanizmas būtų tinkamas ir pirmiausia galėtų apsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą“, – sako jis.
Tikina žmonos ryšių su banku neslėpęs
Naujienų portalas 15min išsiaiškino, jog premjero žmonai Silvijai kaip dalis atlyginimo buvo suteiktos banko „Swedbank“ akcijos, o S.Skvernelis savo privačių interesų deklaracijoje to iki šiol nenurodo. Šią informaciją žurnalistai perdavė svarstyti atsakingai institucijai – Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK). VTEK posėdžio garso įrašas rodo, jog posėdyje buvo pripažinta, kad premjeras nedeklaravo žmonos ryšių, nors pagal įstatymą tai padaryti privalėjo.
Tačiau S.Skvernelis LRT RADIJUI tikina, kad su žmona nieko neketino nuslėpti.
„Nei aš, nei žmona nieko nenuslėpėme. Mano privačių interesų deklaracijoje tai, kad žmona dirba „Swedbank“, nurodyta. Žmona akcijų gavo kaip kintamąją darbo užmokesčio dalį, nėra sudaryta jokio sandorio, tačiau jei VTEK nuspręs, kad tai reikėjo nurodyti atskirai, bus taip ir padaryta. Nematau čia jokios tragedijos ir kažkokio konflikto“, – aiškina S.Skvernelis.
