Susitikimo metu taip pat bus kalbama apie tarptautinės bendruomenės atsaką į režimo taikomas politinių represijų priemones.
Vilniuje reziduojanti Baltarusijos opozicijos lyderė, kuri skelbė laimėjusi 2020-ųjų prezidento rinkimus, gruodžio pabaigoje buvo susitikusi ir su užsienio reikalų ministro Kęstučiu Budriu.
Sausio 26 dieną, praėjus puspenktų metų po to, kai dėl įtariamo balsų klastojimo Baltarusijoje kilo masiniai protestai, vėl vyks prezidento rinkimai. Juos K. Budrys yra pavadinęs „režimo organizuojamu Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo renginiu“.
Paskutiniu Europos diktatoriumi pramintas A. Lukašenka šalį valdo nuo 1994-ųjų. Politinės partijos, kurioms leidžiama veikti, jį rinkimuose remia.
Be to, Baltarusijos autoritarinis vadovas yra pasirašęs įstatymą, kuris jam visam gyvenimui suteikia neliečiamybę ir praplečia galimybes naudotis valstybės ištekliais, jei šis kada nors atsistatydintų iš prezidento posto.
Septintosios kadencijos siekiantis buvęs kolūkio vadovas stiprino Minsko ryšį su Rusija ir per savo tris valdymo dešimtmečius griežtai dorojosi su bet kokiais pasipriešinimo ženklais.
Po 2020 metų balsavimo, sukėlusio masinius protestus visoje šalyje ir paskatinusio susidorojimą su opozicija, kuris tęsiasi iki šiol, Baltarusijai buvo paskelbtos Vakarų sankcijos.
Per represijas buvo sulaikyta apie 65 tūkst. žmonių, pagrindiniai opozicijos veikėjai įkalinti arba pabėgo iš šalies, tuomet iš kaimyninės valstybės pasitraukė ir S. Cichanouskaja.
Baltarusijos santykiai su Vakarais dar labiau pašlijo, kai 2022-aisiais A. Lukašenka leido Rusijai pulti Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.
