Kol kas premjeras apklausose vis krito žemyn. Praėjusių metų pabaigoje jis buvo trečias po Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės, bet dabar, kai jau pranešė, kad dalyvaus rinkimuose, labai tikėtina, jo reitingai šaus į viršų. Tik klausimas – iš kurio S.Skvernelis gali paveržti balsus.
Atsižvelgiant, kad I. Šimonytė aiškiai save sieja su konservatoriais, o G.Nausėda pretenduoja į plačią politinių jėgų paramą, greičiausiai į jo balsus ir taikys premjeras, taip pat turintis vilčių, kad jį rems ne vien „valstiečiai“, bet ir kitos politinės jėgos.
Prezidento posto apsisprendęs siekti premjeras Saulius Skvernelis „Savaitėje“.
– Pasirinkote Rusnę. Iš šalies žiūrint, viskas atrodo labai sklandžiai – tarsi jūsų paklausė, jūs atsakėte – dailiai, skaniai. Bet jūsų klausė ir Vilniuje, ir Kaune. Tada atsakymo nebuvo. Pagalvojus, sudėjus tas apklausas, kurios rodo, kur yra jūsų elektoratas, ir vietą, kurioje apie tai paskelbėte, tarsi viskas labai logiška ir susideda. Kas jums patarė pranešti apie tai Rusnėje?
– Matote, aš turiu tokią savybę, kad sprendimus priimu pats asmeniškai. Girdžiu, žinoma, patarimus, nuomones, bet šiuo klausimu tokių patarimų nereikėjo.
– Kodėl jūs vis dėlto nesulaukėte suvažiavimo, tiek nedaug beliko iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suvažiavimo. Jie visai nedviprasmiškai davė suprasti, kad tik jūs vienintelis kandidatas?
– Na, kadangi mes kalbame apie ypač svarbią pareigybę šalyje, bet kokiu atveju tai turi būti žmogaus asmeninis labai aiškus apsisprendimas. Tai yra mano sprendimas, mano apsisprendimas ir aš jį išsakiau, o toliau tikrai tikiuosi (šiandien galime apie tai tiktai kalbėti) LVŽS suvažiavime palaikymas, panašu, gali būti, nes skyriai kelia kandidatus.
Taip pat manau ir tikrai norėčiau turėti ir kitų politinių jėgų palaikymą, kuo platesnį visuomenės palaikymą, [turiu omenyje] ne vien tas socialines grupes, kurias jūs pristatydama įvardinote. Manau, kad tikrai miestų, miestelių ir kaimų gyventojai, vertindami ir įvertindami, turėdami galimybę pasirinkti, padarys tuos sprendimus pagal tai, kaip jie objektyviai jaučiasi, kokia yra vyriausybės darbų įtaka jiems, o ne vien remsis tik tais nuomonių formuotojais ir viešąja erdve.
– Seimo pirmininkas sako, kad tokiu savo elgesiu privertėte jį nustebti. Sakote, kad Ramūnas Karbauskis nežinojo, jog jūs paskelbsite visa savaite anksčiau. Tai kokia buvo reakcija bendraminčių, bendražygių?
– Na, tai toks nustebimas, galbūt tikėjosi, kaip minėjo Seimo pirmininkas, kad bus suvažiavime tie sprendimai priiminėjami. Aš matau Ramūno reakciją, kad jis tuo džiaugiasi.
– R.Karbauskis džiaugiasi, kad jūs, nesulaukęs suvažiavimo, savo nuomonę pasisakėte pats?
– Kalbant, ne kartą diskutuojant apie perspektyvas ir iš kolegų Seime tokio aiškumo, apsisprendimo, neslėpsiu, jiems norėjosi, matyt, anksčiau gerokai, bet jis padarytas tada, kada padarytas.
– Premjere, kai jūs sakėte, kad tikitės ne vienos partijos ir ne vieno visuomenės sluoksnio paramos, o platesnės, tai ar jūs tokiu būdu tarsi nekopijuojate prezidentės Dalios Grybauskaitės, kuri ėjo tokiu pačiu keliu? Dabar tai daro G.Nausėda. Tai jūs, atrodytų, tarsi mėginate pakartoti jų sėkmės istoriją?
– Tai, ką padarė Lietuvos Respublikos Prezidentė, nenukopijuojama ir nepakartojama. Jei kas bando nukopijuoti, tai – kelias į niekur. Manau, kad tai individualūs sprendimai. Bandyti tuo pačiu keliu eiti būtų klaida. Tikrai aš nieko nekopijuoju, nieko nekartoju. Tai mano sprendimai, mano žingsniai, mano kelias ir tai nėra jokia kopija.
– Jūs sakote, kad tai jūsų asmeninis apgalvotas, sąmoningas sprendimas ir, svarbiausia, tas jūsų sprendimas gavo palaiminimą namuose. Tai ar aš teisingai suprantu, kad jeigu namuose jūsų būtų nepalaikę, tai pats R.Karbauskis nieko nebūtų padaręs ir nebūtų jūsų prikalbėjęs?
– Mes turbūt suprantame, kad patys artimiausi žmonės yra svarbiausia: šeima ir artimieji, tie patys draugai, kurių nėra labai daug. Tai yra labai svarbu, nes tai yra tie žmonės, į kuriuos atsiremi, kai grįžti namo. Ir tai yra tavo tvirtovė, tavo stiprybė.
Jeigu tai būtų kažkam kėlę didžiulį pasipriešinimą, diskomfortą... nors tikrai tai nėra lengvas sprendimas, yra iššūkis visai mano šeimai, bet aš džiaugiuosi, kad ta pati žmona daugiau dabar domisi politika, sako, „nepasiduokite, matydami, kas vyksta, jūs teisingai darote, priiminėjate sprendimus, turite žmonių palaikymą“.
– Čia taip žmona jums sako?
– „..ir dirbkite, dirbkite, tą darbą“. Sako ne tiktai man, tikrai sulaukia palaikymo ir kai kurie ministrai, kai būna galimybė susitikti jiems įvairiuose renginiuose. Tai yra tikrai labai svarbu. Ir jeigu būtų kategoriškas pasakymas, kad „ne“, tai, be abejo, būčiau atsižvelgęs į savo artimiausių žmonių nuomonę.
– O ne į partijos pirmininko?
– Na, matote, šiuo atveju, kalbant apie šeimą, ji yra pagrindinė vertybė. Visa kita – kolegos ir politika – yra tik viena iš veiklos rūšių, bet atrama yra namai ir šeima.
– Jūs sakėte: „kartais buvau per griežtas, per kategoriškas, kartais ne taip suprastas, kai kur tiesiog suklydęs“. Prašau pasakyti, kada jūs jautėtės suklydęs? Kai neradote bendros kalbos su mokytojais ir nepažiūrėjote jiems į akis? Ar kai žiniasklaidą prilyginote verslui ir dėl to teko sunaikinti pasitarimo įrašą?
– Aš tikrai mokytojams niekada nemelavau, nesakiau netiesos, neįžeidinėjau. Galbūt pasakyta tiesa arba karti tiesa. Kartais gal tai galima išsakyti ir kitokiu būdu. Juo labiau kad iš tiesų atskiros frazės yra nukarpytos ar paimtos iš konteksto. Žinoma, tas dialogas tikrai galėjo būti kitoks.
Bet dialogas yra tuomet, kai abi pusės kalbasi ir girdi viena kitą, kada mes labai aiškiai sutariame nubrėžti ribas, kurių negalime peržengti. Aišku, kalbėtis yra sudėtinga.
Kalbant apie žiniasklaidą, aš niekada nepažeminau nė vieno žurnalisto, neįžeidžiau šios profesijos atstovų. Įrašo specialiai niekas netrynė.
– Bet dabar teisme dar turėsite aiškintis.
– Tai teisinėje valstybėje reikės tą dalyką būtinai padaryti, bet argumentai yra išdėstyti ir aš dėl jų neabejoju. Dar geriau – mes priėmėme sprendimą nuo sausio 1 d. – jūs dabar galite stebėti tiesioginę pasitarimų transliaciją. Tikrai, kaip sakiau, nebuvo nieko įžeidžiančio pasakyta.
– Tai kur tos klaidos tada, jeigu mano paminėtos – ne klaidos?
– Galbūt reikėjo daryti tai ne pasitarime, galbūt kelti į posėdį, kad būtų iš tikrųjų ta tiesioginė transliacija, visi galėtų matyti. Aišku, tai yra komunikaciniai paslydimai, bet...
Galbūt reikėjo daryti tai ne pasitarime, galbūt kelti į posėdį, kad būtų iš tikrųjų ta tiesioginė transliacija, visi galėtų matyti. Aišku, tai yra komunikaciniai paslydimai, bet...
– Premjere, jūs sakote, kad čia galėjo būti klaidos elementas?
– Be abejo, nes nėra ką slėpti – santykis iš tiesų buvo gana sudėtingas, tuos dvejus metus mes tikrai sulaukėme daug kritikos – beatodairiškos, kartais nepamatuotos. Mano tokia nuomonė, bet, aišku, yra tie, kurie savo darbą dirba, jie turi kitą nuomonę, tai yra gerbtina ir tai yra natūralu, bet kada daroma kryptingai... Na, mes esame vieši asmenys ir su tuo turime susitaikyti.
– Dar viena jūsų mintis – norėtumėte, kad valstybėje nebūtų gąsdinama katastrofomis. Bet žiūrėkite, ar ne jūs ir esate tas, kuris visai neseniai po mokytojų streiko ir viešojo mitingo pasakėte, kad gali būti, jog konservatoriai (pirmiausia jiems kliuvo) vykdo Kremliaus planą ir gali būti dar ir sąsajos su Rusijos specialiosiomis tarnybomis? Paskui kreipėtės į savo specialiąsias tarnybas, gavote išvadas ir... nė žodžio viešai. Tai kas čia – ne gąsdinimas katastrofomis?
– Tikrai ne. Ministras pirmininkas ir vyriausybė yra atsakingi už šalies vidaus saugumą ir aš neturiu savų tarnybų, aš kreipiausi į mūsų Lietuvos Respublikos tarnybas, kurioms priklauso turėti žvalgybinę ir kriminalinės žvalgybos informaciją.
– Kodėl tada nepaviešinate tos informacijos?
– Natūralu, kad šita informacija yra riboto naudojimo, bet su ta informacija, kuri gauta, mes darbuojamės, yra rezultatų. Tos tarnybos, kurios taip pat atsakingos pagal savo kompetenciją už mūsų saugumą, turi taip pat patvirtinti arba paneigti, ar yra kokios nors prielaidos, ar ne, ir tai daryti ne žodžiu.
Aš turėjau karčią praktiką tai patirti. 10 metų praėjo po riaušių prie Seimo, kai irgi buvo taikus mitingas, bet jis baigėsi, švelniai tariant, nelabai taikiai, o tada tarnybos informaciją teikė žodžiu, kad viskas yra gerai. Po to likome mes atsakingi, vieninteliai, kad nepasiruošę, nesureagavome. Kaip pasiruošti, jeigu nėra tos informacijos?
– Tai, premjere, jūs dabar nuraminkite visus – konservatoriai tose pažymose yra nurodomi kaip grėsmė?
– Aš galiu nuraminti, kad šalies vyriausybė kontroliuoja situaciją šalies viduje ir mūsų žmonės gali dirbti, kurti, gyventi ramiai. Ir tarnybos, ir vyriausybė, atsakinga už šalies saugumą, tikrai daro viską, kad ir galimos grėsmės būtų užkardytos, ir kad būtume tinkamai pasiruošę reaguoti į bet kokius apsireiškimus tiek iš išorės, tiek šalies viduje.
– Tai gal čia buvo jūsų klaida taip garsiai pareikšti apie sąsajas su Kremliumi tų konservatorių? Gal čia dar viena iš tų klaidų, apie kurias jūs pats užsiminėte?
– Gal.
– Užsienio politika – viena iš pagrindinių prezidento atsakomybių. Jūs lygiai prieš metus kalbėjote apie būtinumą gerinti santykius su Rusija. Tada buvote stipriai sukritikuotas dėl tos tarpvyriausybinės komisijos veiklos atnaujinimo. Jeigu taptumėte prezidentu, siektumėte gerinti santykius su Rusija?
– Strateginės kryptys tikrai nesikeis, bet kas turėtų būti pirmoje vietoje, aš nenorėčiau dabar plėstis. Kai bus pristatoma programa, apie tai bus, aišku, detaliau kalbama. Mes turime kalbėti ir užtikrinti, pirmiausia, savo šalies interesus, mūsų žmonių ir mūsų valstybės interesus. Bet strateginės kryptys, kas susiję su mūsų saugumu, su kertiniais užsienio politikos, sakyčiau, banginiais jie tikrai nesikeis.
– O šiuo metu interesai nėra užtikrinami?
– Aš manau, kad mes dar turime gana daug pataikavimo, turime galbūt daromų kompromisų, kur Lietuvos interesai, Lietuvos žmonių interesai nėra tinkamai atstovaujami.
– G.Nausėda išvardino kelis punktus, kodėl jis būtų geresnis prezidentas ir vienas iš tų punktų: „įvaldžiau užsienio kalbas, galiu laisvai kalbėti tiek anglų, tiek rusų, tiek vokiečių kalbomis“. Kokias jūs esate įvaldęs užsienio kalbas?
– Mačiau tikrai daug kalbančių įvairiomis kalbomis, bet nesugebančių pasakyti ir negebančių komunikuoti. Čia yra svarbiausias dalykas.
– Manote, jūs esate tas, kuris geba tą daryti?
– Aš manau. Aš net ne tik manau, aš tai žinau, aš tikrai turiu pakankamai daug kontaktų su užsienio valstybių ir premjerais, ir vadovais, ir tarptautinių organizacijų atstovais, gaunu vadinamąjį grįžtamąjį ryšį ir žinau, kaip esu vertinamas. Tai man tikrai suteikia pasitikėjimo.
