„Svarbiausi klausimai, kas susiję dėl socialinio modelio įgyvendinimu – ar atidėti, kuriam laikui atidėti, ar leisti šiems įstatymams įsigalioti. Čia, matyt, svarbiausios iššūkis, nes tos rizikos, kalbant apie biudžetą, susijusios deficitu pakankamai ženkliu, kalbant procentiniais punktais. Tai aš manau, kad mes turime tikrai užtikrinti, kad nebūtų pažeisti mūsų fiskalinės politikos įstatymai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.
Jo, teigimu, taip pat svarbu sužinoti Europos Komisijos nuomonę, ar socialinis modelis gali būti pripažintas struktūrine reforma, kitu atveju jo kaštus Komisija įskaičiuotų į viešųjų finansų deficitą.
„Mums labai svarbu Europos Komisijos pozicija, nes dabar turime įvairias nuomones, ar tai gali būti pripažinta kaip struktūrinė reforma. Visgi kalbame apie gana solidžią dalį, apie 243 mln. eurų, kurie gali padidinti biudžeto skylę. (...) Jeigu (socialinis modelis – BNS) bus visiškai atidėtas arba dalinai įgyvendintas, skolą mes tikrai turėsime gerokai mažesnę“, – teigė S.Skvernelis.
S.Skvernelis anksčiau yra sakęs, jog socialinio modelio įgyvendinimas didintų 2017 metų valstybės biudžeto deficitą, todėl bent dalies įstatymų įsigaliojimą reikėtų atidėti pusmečiui. Anksčiau „valstiečiai“ sakė, kad jiems reikia pusmečio patobulinti Darbo kodeksą, o kitų socialinio modelio įstatymų įsigaliojimą atidėti metams.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis BNS yra sakęs, kad Darbo kodeksas mažiausiai susijęs su biudžetu, todėl jis gali įsigalioti ir anksčiau negu kiti šio modelio įstatymai
Pagal dabartinį projektą, valstybės biudžeto pajamos ateinančiais metais sieks 8,476 mlrd. eurų, asignavimai – 9,059 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 583,4 mln. eurų.
