„Aš manau, kad ta praktika, kuri iki šios dienos buvo taikoma, parodė tikrai pakankamai daug galimybių piktnaudžiauti, iškreipiant pačią esmę. Dėl to yra numatyta Vyriausybės programoje įtvirtinti socialines įmones ir socialines neįgaliųjų įmones. Mes tikrai negalime leisti toleruoti tokios veiklos, kuri buvo ir kuri kirtosi su pačio įstatymo principais, buvo vykdomos veiklos, kurios buvo nenumatytos, buvo iškreipta pačios socialinės įmonės koncepcija“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo ministras pirmininkas.
Seimas balandžio pradžioje pradėjo svarstyti naują Socialinių įmonių įstatymo redakciją, kad nuo šių metų birželio būtų draudžiama kurtis naujoms socialinėms įmonėms, tačiau negalią turintys gyventojai galėtų lengviau įsidarbinti laisvoje rinkoje. Teigiama, kad pakeitimais siekiama pažaboti dabar nesąžiningai veikiančias socialines įmones, kurios neįgaliuosius įdarbina ne realiai, o tik „popieriuje“, tačiau už tai gauna finansinę paramą iš valstybės ir Europos Sąjungos.
Projektas numato, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms – subsidijos darbo užmokesčiui ir „Sodros“ įmokoms būtų skiriamos tik už tuos darbuotojus, kurie bus įdarbinti iki šio įstatymo įsigaliojimo. Subsidijos neįgalių darbuotojų darbo vietoms įsteigti ar pritaikyti ir darbo priemonėms įsigyti naujai įdarbinant žmonėms nebūtų mokamos.
Antradienį Vilniuje, prie Seimo, rengiamas įspėjamasis dirbančių neįgaliųjų mitingas „Leiskite dirbti“. Protesto akcijos dalyviai teigia, kad siūlomos naujovės sunaikins vienintelę neįgaliųjų integravimo į aktyvią darbo rinką sistemą Lietuvoje ir paskatins emigraciją.
Lietuvoje veikia 172 socialinės įmonės, pusšimtyje iš jų dirba tik neįgalieji. Šiose įmonėse 2016-aisiais dirbo per 7 tūkst. žmonių, šios bendrovės gavo beveik 24 mln. eurų valstybės paramos. Vieno dirbančiojo tokiose įmonėse išlaikymas kainuoja 3820 eurų per metus.
Socialinių įmonių įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2004 metų.
