„Tie papildomi įtarimų pareiškimai, ir po to, manau, švelniai tariant, netinkamai pasirinkta protesto forma protestuojant, piketuojant prie Generalinės prokuratūros, kai Seimo nariai turi visus įgalinimus, labai dideles galimybes vykdyti parlamentinę kontrolę, užduoti klausimus, išsikviesti pareigūnus, išgirsti labai konkrečius atsakymus – toks spaudimo formos darymas prieš vieną iš prokuroru, nukreiptas į šeimos narius, nemanau, kad yra teisingas kelias“, – sakė jis.
Jis vis dėlto tvirtino nemanantis, kad reikėtų atsiriboti nuo partijos sakydamas, kad jis yra nepartinis žmogus ir siūlymą būti deleguojamas ministru šios partijos sutiko kaip „tvarkiečių“ klaidų pripažinimą ir siekį taisytis.
STT tiria duomenis, kad „Lietuvos ryto“ vadovas Gedvydas Vainauskas sutarė su „ tvarkiečių“ lyderiu Rolandu Paksu, kad šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, jog šie leistų pradėti eksploatuoti „Norfos“ parduotuvę Prienuose. G.Vainauskui šiame tyrime jau pareikšti įtarimai, R.Paksas apklaustas kaip specialusis liudytojas, prokurorai svarsto kreiptis į Europos Parlamentą dėl jo neliečiamybės panaikinimo, kad galėtų pareikšti įtarimus. R.Paksas ir G.Vainauskas bet kokius įtarimus neigia.
Reaguodami į tai, „ tvarkiečių“ frakcijos Seime atstovai praėjusią savaitę surengė piketą prie Irmanto Mikelionio namų, tuo metu Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pradėjo tyrimą vertindama, ar piketu nebuvo trukdoma prokuroro veiklai. Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
