Antradienį politinei padėčiai šalyje aptarti S.Skvernelis surengė spaudos konferenciją.
Joje Seimo opozicijos lyderis kalbėjo apie nelegalios migracijos iš Baltarusijos situaciją Lietuvoje, COVID-19 pandemijos valdymą.
S.Skvernelio spaudos konferencijos transliaciją galite stebėti čia:
Kartoja klaidas
Pasak S.Skvernelio, vasara karšta visomis prasmėmis. Jis teigė, kad ne jį vieną stebina, kad dabartinė valdžia sugeba kartoti klaidas, darytas 2009 metais. Tai yra sukelti šalyje visišką chaosą ir pasimetimą.
„Nežinau, kodėl taip nesiseka, lipa ant to pačio grėblio. Bet, panašu, kad einama lygiai ta pačia kryptimi“, – kalbėjo jis.
Seimo opozicijos lyderis aiškino, kad situacija dėl nelegaliai į Lietuvą patenkančių migrantų kaista, matome galimus neramumus. Pirmadienį Rūdninkuose į tai turėjo reaguoti ir specialiosios policijos pajėgos.
Esą matome ir tai, kas vyksta migrantų stovyklose.
Anot S.Skvernelio, valdžios pasimetimas, neužtikrintumas, aiškaus veiksmų plano neturėjimas sėja didžiulį nerimą visuomenėje. Jis teigė besibaiminantis, kad šie procesai gali tapti nebevaldomi ir nekontroliuojami.
Esą šiuo metu yra kovojama su pasekmėmis. Tai, kad susiduriame su kaimyninės šalies ataka, tikslinga agresija, S.Skvernelio vertinimu, iš esmės lėmė galbūt bravūriška, kartais ir komjaunuoliška mūsų užsienio politika.
Jo nuomone, prieš imantis veiksmų prieš kitos valstybės neteisėtą vadovą ir šalį, turi įvertinti visas pasekmes, galimybes bei turėti planą, kaip su pasekmėmis reikės kovoti.
„Deja, šiandien mes matome, kad iš esmės Lietuva likusi viena tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nors bendra ES pozicija Baltarusijos atžvilgiu yra vienoda, tačiau matome, kad tokie veiksmai netaikomi nei prieš kaimyninę Latviją, nei prieš kaimyninę Lenkiją. Su Estija truputį sunkiau būtų, kadangi tiesioginio kontakto kaip ir tokio nėra“, – komentavo buvęs Vyriausybės vadovas.
Kokios išeitys?
S.Skvernelis mato du kelius. Vienas jų – diplomatinis.
„Bet tai turbūt sunkiai suvokiamas, žinant mūsų valdžios: ir Vyriausybės, ir prezidento pozicijas. Ir, matyt, tai sunkiai tikėtina. Tai yra tiesioginis kontaktas su Minsku, kaip tai sunkiai beskambėtų, – vienas kelias yra tas. Matyt, jis, kaip minėjau, sunkiai tikėtinas“, – įvertino Seimo opozicijos lyderis.
Kitas būdas, S.Skvernelio nuomone, – ginti savo valstybės sieną.
Jis minėjo, kad, jeigu, kaip skelbia valdantieji, vyksta hibridinis karas prieš Lietuvą, kariaukime.
„Bet kariauti reikia taip pat protingai, su galva, turint planą. Jeigu karas be plano, chaotiškas, tai jis veda į dar didesnius praradimus. Ką reikėtų daryti, jeigu apsispręstume iš tikrųjų ginti savo sieną? Kaip jau minėjau, turėti labai aiškų planą, kurį reikia pateikti visuomenei. Yra pirmas dalykas – kito kelio nebelieka, kaip fiziškai blokuoti sieną.
Tai, kas dabar vyksta su spygliuotos vielos arba taip vadinamos concertinos ištiesimu, yra visiškas nesusipratimas. Turbūt turėjo ir kariškiai paaiškinti jos veikimo principus – kad jos efektyvumas yra tuomet, kai yra kompleksiškai derinama su tvora ir ji dedama ant viršaus tvoros, kad nebūtų galima lengvai pažeisti ir praeiti“, – aiškino Seimo opozicijos lyderis.
Taip pat jis sakė, kad gali būti svarstoma įvesti nepaprastąją padėtį tam tikruose ruožuose, teritorijose.
Jis minėjo, kad galima pasitelkti kariuomenę. Fizinis pajėgumų buvimas prie valstybės sienos, anot S.Skvernelio, yra neišvengiamas.
Ką daryti su nelegaliai į Lietuvą patekusiais migrantais?
Seimo opozicijos lyderis aiškino, kad tai – ne migracija, kai žmonėms reikia suteikti pagalbą.
Jo teigimu, šie nelegaliai į mūsų šalį patekę asmenys – ne bėga nuo karo, kankinimų, politinio persekiojimo, o sąmoningai dalyvauja kitos valstybės nusikalstamos struktūros organizuotose veiksmuose prieš Lietuvą.
S.Skvernelis mano, kad į mūsų šalį patekę vyrai nuo 16 iki 60 metų amžiaus turėtų būti vertinami kaip potencialus pavojus valstybei, nes nežinome, iš kur jie atvyko, kokia jų praeitis, galbūt jie dalyvavo įtampos židiniuose.
Kol nenustatytos jų tapatybės, jie esą turėtų būti izoliuojami atskirai.
Atskirai turėtų būti apgyvendinamos šeimos, moterys su vaikais, taip pat – rusakalbiai, pavyzdžiui, atvykėliai iš Čečėnijos.
„Kadangi, tikėtina, kad tai gali būti – mes tokius signalus ir matėme jau iš viešosios erdvės, jog tai atvykėliai iš Čečėnijos. Mes žinome jų praeitį, istoriją. Taigi šitie asmenys taip pat gali būti tiesiog atsiųsti su labai specialia specifine užduotimi destabilizuoti padėtį šalyje“, – nurodė S.Skvernelis.
Jis kritikavo Vidaus reikalų ministeriją (VRM), esą neturinčią krizės suvaldymo plano, kai dėl stovyklų nesitariama su visuomene, priimami valiniai sprendimai ir tikimasi, kad žmonės juos priims geranoriškai.
„Sunku suvokti, kodėl taip elgiamasi su savais žmonėmis, su sava savivalda. Prisiminkime pasirašytą garsų memorandumą prezidentūroje apie bendradarbiavimą ir politinių partijų rėmimą. Dabar turime visiškai kitokią situaciją“, – komentavo Seimo opozicijos lyderis.
S.Skvernelis tęsė, kad valdžia turėtų motyvuoti migrantus grįžti į savo kilmės šalis. Tai, jo teigimu, nėra daroma.
Tam jis ragino ieškoti sąjungininkų ES ir NATO.
Pasigenda G.Nausėdos
Buvęs premjeras klausė, kur yra mūsų valstybės vadovas, žadėjęs sodinti politines partijas prie apskritojo stalo, krizės atvejais ieškoti politinio sutarimo?
„Mes šitų veiksmų kol kas tikrai nematome. Bent jau viešai nematome, gal neviešai kas nors vyksta. Tačiau jeigu valstybė apsisprendė ne diplomatiniais kanalais, bet tokiais būdais – tai yra iš esmės ginant savo sieną, ginant savo interesus turėti tvirtą poziciją, tai tvirtai pozicijai reikia bendro politinio sutarimo.
Pirmiausia, kad būtų priimti tie sprendimai, taip pat – ir Seime, ir Vyriausybėje. Ir kad būtų nepolitikuojama šitoje sudėtingoje temoje, neieškoma politinių dividendų, nesiruošiama rinkimams, nes tai padarys dar didesnį chaosą šalyje, įves didesnį nestabilumą“, – dėstė S.Skvernelis.
S.Skvernelio teigimu, šioje vietoje aiškiai reikia politinės lyderystės. Kad ir sukviesti politinių partijų, esančių Seime, pirmininkus, frakcijų vadovus, Vyriausybę, ir stengtis ieškoti maksimalaus sutarimo.
„Kad būtų galima nuraminti situaciją šalies viduje ir efektyviai spręsti šitą krizę. Bet tokios lyderystės kol kas tikrai nesimato ir tai yra labai gaila“, – įsitikinęs Seimo opozicijos lyderis.
Kalbėdamas apie situaciją dėl COVID-19, S.Skvernelis sakė, kad ji vėl blogėjanti.
Esą kartojama praėjusių metų padėtis: vasarą atsipalaidavimas, masiniai renginiai, šventės, atvejų augimas ir pasakymai, jog rudenį diskusijai Seime bus teikiami siūlymai, kaip krizė bus valdoma.
„Tai bus jau per vėlu. Mes tikrai matome, kad visiškas fiasko įvyko su vakcinacijos procesu. Nesugebėjome sumotyvuoti žmonių. Dabar iš tikrųjų blaškomasi, ką daryti. Tai reikėtų aiškios žinios. Aišku, kad apie prievartinius skiepus kalbos būti negali, bet sąlygų sudarymas, kad tiesiog tie, kas yra paskiepyti, galėtų turėti visiškai kitokį režimą ir gyvenimo sąlygas“, – mano buvęs premjeras.
Mes tikrai matome, kad visiškas fiasko įvyko su vakcinacijos procesu. Nesugebėjome sumotyvuoti žmonių.
Įtempta situacija
Neslopsta nelegaliai į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančių migrantų srautai.
Pirmadienį sulaikyta dar 110 migrantų, Baltarusijos pusė jų „nematė“ valandų valandas.
Dėl jų apgyvendinimo kai kur, tarkime, Dieveniškėse, Rūdninkuose, kilo protestai.
Pirmadienio vakarą žmonės blokavo įvažiavimą į Rūdninkų poligoną, kur, anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, ketinama apgyvendinti 1,5 tūkst. nelegaliai į mūsų šalį atvykusių migrantų.
Policijai prieš kelią pastojusius žmones teko panaudoti jėgą. Įvyko keletas susigrūmimų.
Situacija šalyje dėl koronaviruso pandemijos vis sudėtingėja – auga naujų susirgimų atvejų skaičius, plinta delta atmaina, o skiepijimas išlieka vangus.
Per pirmadienį buvo nustatyta 211 naujų COVID-19 atvejų.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys yra sakęs, kad rudenį galima bus kalbėti apie nepasiskiepijusių žmonių karantiną.
Jis minėjo, kad rudenį skiepijimas tam tikrų profesijų žmonėms gali tapti privalomas.
Tokie reikalavimai gali būti taikomi medikams, socialinės globos įstaigų darbuotojams.
Rudenį, pasak A.Dulkio, turėtų būti priimti ir sprendimai, jog už privalomąjį periodinį testavimą sumokėtų darbdavys ar pats darbuotojas.
-
Premjerės patarėja: Vyriausybė pirmadienį tarsis dėl tolesnių COVID-19 valdymo priemonių
-
Epidemiologai nusivylę Jūros švente: pasekmės – jau po kelių savaičių
-
L.Žiulpa paskelbė norintis užsikrėsti COVID-19: medikas perspėja dėl pasekmių
-
Rūdninkų poligone blokuotas patekimas į teritoriją, kur apgyvendins migrantus: žmonių daugėja
-
Pareigūnai jėga nustūmė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, 8 teko sulaikyti
-
Policijai panaudojus jėgą – skirtingos politikų reakcijos, meras prašosi pas ministrę
