„Tai, kas yra suplanuota ir planuojama, kalbant apie tiek galbūt didesnį mokesčių progresyvumą ir nėra ką slėpti, nėra diskusijos, iš esmės mes turėsime priiminėti sprendimus, kas susiję su mokesčiais, kurie tiesiogiai neįtakoja į fiskalinę mūsų drausmę ir išlaidavimą – tai yra, nekilnojamojo turto mokesčiai, ekologiniai, susiję su transporto sritimi, mokesčiai“, – ketvirtadienį prezidentui Gitanui Nausėdai pateikus jo kandidatūrą į premjerus Seime sakė Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, tai bus daugiau skatinančios priemonės, generuojančios valstybės biudžetui daugiau pajamų: „Ar tai bus mokestis, ar rinkliava, jau tėra detalės. Tuos žingsnius neišvengiamai turėsime daryti.“
Pasak S.Skvernelio, tik sumažinus šešėlį transporto, statybos sektoriuose, prekyboje mėsa pavyks surinkti į biudžetą pakankamai pajamų. Bet jų vis tiek neužteks.
„Vien iš šešėlio neišspausime tiek, kiek reikia įsipareigojimams įgyvendinti“, – tvirtino S.Skvernelis.
„Jeigu surasime nelengvą, labai sunkų, ypač rinkiminiais metais sprendimą dėl šešėlio mažinimo transporto, senų transporto priemonių ir detalių srityje, statybos sektoriuje ir turguje, kas susiję bent jau su šviežios mėsos pardavimais, tada tikrai kalbėsime ne apie procentą, bet apie didesnį kiekį įplaukų į biudžetą, ir bus galima didinti perskirstymo procentą, bet tai priklausys nuo politinės valios. Tai nebus lengva“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jo teigimu, Vyriausybės planai dėl didesnių pajamų į biudžetą surinkimo, kurias būtų galima nukreipti finansuoti šalies gyventojų gerbūvį įvairiose srityse, bus derinami su naujojo prezidento programinėmis nuostatomis.
„Ir procentas, ir 0,5 proc. yra ambicingas rodiklis, kurį nėra lengva pasiekti“, – pridūrė laikinasis premjeras, atsakydamas į konservatoriaus Mykolo Majausko klausimą, kokiomis priemonėmis ateityje bus didinamos pajamos.
M.Majauskas priekaištavo, kad S.Skvernelio Vyriausybės patvirtinta Stabilumo programa rodo, kad 2019 metais pajamos nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) sieks 30,8 proc., o per ateinančius porą metų jų padidėjimas planuojamas vos 1 proc. M.Majauskas priminė, kad naujojo šalies prezidento siekis yra, kad šis rodiklis pasiektų 35 proc. (apie 2 mlrd. eurų).
Plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą Lietuvą ne vienerius metus ragina Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bei Europos Komisija (EK), didinti gyventojų NT mokesčio tarifą yra siūliusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Vyriausybė pernai teikė siūlymą 0,3 proc. apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus, tačiau jis Seime pritarimo nesulaukė.
Lietuvas bankas anksčiau siūlė NT mokesčio bazę išplėsti ir taikyti jį visam būstui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Mokestis, anot centrinio banko, turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą. Centrinio banko skaičiavimais, toks modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčių padidinti dešimteriopai.
Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti ir taršių transporto priemonių mokesčius.
Tuo metu didžiausios Seime „valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis birželio pradžioje tvirtino, kad nei visuotino NT, nei automobilių apmokestinimo šalyje nebus, nes jie gyventojams taptų per didele našta.
