Joje toliau lieka nuostata, siejanti šios srities darbuotojų atlyginimų augimą su minimalios algos didėjimu. Tuo metu darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis, turės viena valanda trumpesnę darbo savaitę.
„Resursus turime ribotus. Bet aš tikiu, kad profesinės sąjungos, kurios šiandien čia yra, būtent socialinių paslaugų, kolektyvinę šakos sutartį pasirašančios profesinės sąjungos tikrai jaučia, kad mes palaikome ir siekiame socialinio dialogo. Ir tai, kad turėsime papildomų dalykų, kuriais galės pasinaudoti profesinių sąjungų nariai, nuo atostogų ir darbo sąlygų, tai yra ženklas, kad sprendimai gali būti priimti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Šiuo metu socialinių paslaugų įstaigų profesinių sąjungų nariai gali pasinaudoti dviem papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis, jei įstaigoje yra išdirbę mažiausiai penkerius metus. Sutartimi numatyta dar viena papildoma diena išdirbusiesiems dešimt ir daugiau metų.
Pakoreguota ir nuostata dėl valanda trumpesnės darbo savaitės – šia lengvata bus galima pasinaudoti bet kurią dieną, iki šiol tai leista padaryti tik trečiadieniais.
Nors nemaža dalis garantijų galios būtent profesinių sąjungų nariams, ministrė tikisi, kad tai bus impulsas joms stiprėti, sutvirtės ir socialinis dialogas, o darbuotojai bus geriau atstovaujami.
Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Nevierienė tvirtino, kad itin svarbi ir suderėta nuostata, jog pareiginės algos pastovioji dalis didinama tokiu pat procentu, kaip ir minimali mėnesinė alga.
„Tai suteikia mums daug vilties, nes tai sudaro beveik 13,8 procento – toks atlyginimas yra oresnis ir geresnis nei buvo 4,3 procento. Dėkojame ir ministerijos atstovams, kad kartu radome ir priėmėme sprendimą“, – sakė ji.
A.Nevierienė teigė, kad gegužę baigiasi dabartinės sutarties galiojimas, tad dabartinės derybos teikia vilties pasiekti ir daugiau garantijų.
Sutartį pasirašė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M.Navickienė, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė A. Nevierienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Romualdas Nemanius, Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Vičiūnas bei Lietuvos socialinies paslaugas teikiančių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Gedvilas.
Šios profesinės sąjungos vienija apie 3 tūkst. darbuotojų 62-ose socialinių paslaugų įstaigose, jiems ir bus taikomos palankesnės darbo sąlygos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kitąmet bazinis pareiginės algos dydis, kuris dauginamas iš koeficiento, turėtų siekti 181 eurą, o minimalus mėnesinis atlyginimas šalyje turėtų didėti nuo 642 iki 730 eurų.
Kolektyvine sutartimi jau anksčiau numatyta, kad profsąjungoms priklausančių socialinių paslaugų šakos įstaigų darbuotojų pareiginė alga didinama arba kai didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai, arba kai šalyje ūgteli minimali mėnesinė alga, pritaikant palankesnį darbuotojui variantą – šią nuostatą, pasak profesinių sąjungų, pavyko apginti.
Šiuo metu socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 13 tūkst. darbuotojų, įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose – dar apie 5 tūkst. Tai ne tik socialiniai darbuotojai, bet ir padėjėjai, lankomosios priežiūros darbuotojai, asmeniniai asistentai.
Savivaldybių administracijų SADM pateiktais duomenimis, vidutinis svertinis šalies biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 859 eurus, t. y. beveik 10 proc. daugiau nei 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį.
