„Statistika vis dar negailestinga. Nors šiemet sukanka 10 metų, kai Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, smurtas šeimose vis dar yra dažnas reiškinys. Turime dar skubiau reaguoti ir ateiti į pagalbą žmonėms, patiriantiems smurtą, dar daugiau dėmesio skirti prevencijai“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Įstatymo projektu siekiama tobulinti pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Tai pasiekti padėtų glaudesnis institucijų bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės ir savivaldos lygmeniu koordinuojama pagalba.
Taip pat planuojama įtvirtinti naują prevencinę apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonę – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris leistų esant smurto atvejui nedelsiant atskirti smurto pavojų keliantį asmenį ir per 72 valandas priimti sprendimus dėl būtinosios pagalbos. Esant poreikiui, šio orderio galiojimas teismo galės būti pratęstas iki 15 dienų.
Už Apsaugos nuo smurto orderio pažeidimus planuojama numatyti administracinę atsakomybę ir Administracinių nusižengimų kodekse nustatyti baudos dydžius už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą.
Siūloma nustatyti specializuotos kompleksinės pagalbos akreditavimo mechanizmą. Tai padėtų visoje šalyje teikti vienodai kokybiškas paslaugas smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems ar patyrusiems smurtą.
Taip pat teikiamame projekte siūloma nustatyti privalomą temų apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius moterų ir vyrų vaidmenis, tarpusavio pagalbą, socialinius-emocinius gebėjimus, nesmurtinius konfliktų sprendimo būdus, teisę į asmens neliečiamybę integravimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. O pedagogai, sveikatos priežiūros specialistai, policijos pareigūnai, teisėjai, prokurorai, visuomenės sveikatos biurų, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojai dalyvautų mokymuose apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, prevenciją ir pagalbą. Siūloma šviesti visuomenę apie nusikalstamas veikas, turinčias smurto artimoje aplinkoje požymių, atsakomybės už jų padarymą neišvengiamumą.
Planuojama, kad įstatymui įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d. papildomai reikės apie 11,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai apie 5,3 mln. Eur, policijai – 5,6 mln. Eur, teismų sistemai – apie 363 tūkst. Eur.
Kas pasikeis?
Planuojama, kad, priėmus įstatymo pakeitimus, padidės visuomenės nepakantumas smurtui artimoje aplinkoje. 2030 m. net 95 proc. visuomenės nepateisins šio smurto, – dabar 89 proc. nepateisina, bet 17 proc. gali pateisinti įvairias smurto formas tam tikrose situacijose.
Pagerės kriminogeninė situacija, sumažės nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, sustiprės tokių nusikalstamų veikų prevencija, mažės smurto artimoje aplinkoje nematomumas, nes, įdiegus orderį, smurto pavojų keliantis asmuo bus operatyviau atskiriamas nuo smurto pavojų patiriančio asmens.
Tikimasi, kad teigiamus pokyčius labiausiai pajus smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys ar smurtą patyrę žmonės. Įstatyme įtvirtinus specializuotos kompleksinės pagalbos akreditaciją bus suvienodinta paslaugų kokybė ir sustiprintas skirtingų paslaugų teikėjų bendradarbiavimas.
Pokyčius pajus ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys –šiems asmenims palaipsniui bus užtikrintas savanoriškų smurtinio elgesio keitimo programų prieinamumas savivaldybėse. Dabar savanoriškos smurtinio elgesio keitimo programos prieinamos maždaug trečdalyje savivaldybių.
Ne mažesnė nauda turėtų pasiekti ir vaikus, paauglius, dalyvavusius integruotose mokymo programose bei pedagogus, sveikatos priežiūros specialistus, policijos pareigūnus, teisėjus, prokurorus, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų darbuotojus, dalyvavusius mokymuose apie smurto artimoje aplinkoje atpažinimą, prevenciją ir pagalbą.
Kaip yra šiuo metu?
Smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai atskirti smurto pavojų keliančio asmens nuo smurto pavojų patiriančio asmens. Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims nėra orientuota į individualius poreikius, nėra mechanizmo, kuris užtikriną specializuotos kompleksinės pagalbos vieningą kokybę.
Visuomenės nuostatos smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu išlieka prieštaringos, smurto pateisinimas vis dar egzistuoja. Pavyzdžiui, viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 89 proc. respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau paklausus, ar būna tokių situacijų, kai galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas, 17 proc. šių respondentų nurodo galintys tai pateisinti. Be to, visuomenėje sunkiai atpažįstamos psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto artimoje aplinkoje formos.
Statistika: smurtą patyrę ar patiriantys
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 m. užregistruota 7 132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Beveik 80 proc. suaugusių nukentėjusiųjų sudarė moterys, 10,5 proc. visų nukentėjusiųjų – vaikai iki 18 metų. Nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje sudaro net 16,8 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.
Policijos departamento duomenimis, pernai sulaukta 58,5 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, kai, palyginimui, 2012 m. kiek daugiau nei 18 tūkst. Pagal gautus pranešimus pradėta 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų ar imtasi tikslinti įvykio aplinkybes.
2020 m. iš registruotų nusikaltimų nuo smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 29 nužudymai, 213 sveikatos sutrikdymų, 6568 fiziniai skausmo sukėlimai, 327 grasinimai nužudyti.
Specializuotą pagalbą gavusių žmonių skaičius per dešimtmetį labai išaugo. Jei 2012 m. pagalba buvo suteikta 1,2 tūkst. asmenų, tai 2020 m. – beveik 12 tūkst. asmenų, t. y. dešimt kartų daugiau.
Pernai į Specializuotus pagalbos centrus kreipėsi beveik 17 tūkst. žmonių. Iš jų daugiau kaip 5 tūkst. vaikų tapo smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyveno aplinkoje, kurioje smurtaujama. Specializuota kompleksinė pagalba 2020 m. buvo suteikta beveik 12 tūkst. asmenų: 9,5 tūkst. moterų, 2,2 tūkst. vyrų ir 96 vaikams. Tarp nukentėjusiųjų, kuriems suteikta pagalba, buvo 363 žmonės su negalia.
Smurtas artimoje aplinkoje vis dar lieka paslėptas reiškinys, kurio tikslius mastus nustatyti trūksta duomenų. Viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t. y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik nefiksuojama.
Dažniausiai nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia 30-59 m. amžiaus moterys. Dažniausiai nukentėjusiems teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisininko bei psichologo konsultacijos.
