„Žmonės susidūrę su gyvenimo iššūkiais, nesidrovi pagalbos ieškoti pas socialinius darbuotojus ir vis labiau vertina jų darbą kaip naudingą. Tai džiugi žinia, jog kreiptis pagalbos nėra nei gėdinga, nei žema. Dar labiau džiugina tai, kad aštuoni iš dešimties socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas tiems, kurie kasdien ir nuoširdžiai padeda tiems, kuriems labiausiai to reikia“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Anot ministrės M.Navickienės, labai svarbu, kad žmonės ir toliau drąsiai kreiptųsi pagalbos į socialinius darbuotojus, ypač kai atsiras prevencinės socialinės paslaugos, padėsiančios žmonėms sulaukti pagalbos kur kas anksčiau, nei jų problemos įsisenėja ir tampa sunkiai įveikiamos.
Pasiteiravus respondentų, ar jie žino, kad susidūrę su iššūkiais šeimoje gali kreiptis pagalbos į socialinius darbuotojus, dirbančius jų savivaldybės socialinių paslaugų įstaigoje, net 67 proc. visų apklaustųjų teigė apie tokią galimybę žinantys. Lyginant su 2020 metais, žinančių padaugėjo 7 procentiniais punktais.
Dažniausiai manoma, kad socialinį darbuotoją geriausiai apibūdina žodis padėjėjas – 55 proc., 40 proc. respondentų socialinį darbuotoją sieja su konsultantu, 37 proc. – su specialistu, 29 proc. – su prižiūrėtoju, pernai socialinį darbuotoją kaip prižiūrėtoją įvardijo 37 proc. šalies gyventojų.
Socialinio darbo esmė dažniausiai suvokiama kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją (57 proc.), pernai taip socialinį darbą apibūdino 18 proc. mažiau gyventojų. Daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) socialinį darbą suvokia kaip socialinių paslaugų organizavimą t. y. 7 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais. Trečdalis apklaustųjų socialinį darbą supranta kaip problemų sprendimą, siekiant pagerinti žmogaus gyvenimą, kai jis pats nepajėgus savimi pasirūpinti. Sumažėjo šį darbą siejančių su asmens priežiūra (higienos paslaugų organizavimu), namų tvarkymu ir labdaringa veikla.
Pusė respondentų mano, kad socialinio darbuotojo veikla naudinga visuomenei, nes šios profesijos atstovai rūpinasi vienišais senoliais. 44 proc. apklaustųjų teigia, kad socialinis darbuotojas prisideda prie neįgaliųjų integracijos visuomenėje, o trečdalis mano, kad socialinio darbuotojo veikla yra naudinga kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą.
Kyla socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinė kompetencija
Socialinis darbas kaip profesinė veikla susiduria su iššūkiais: trūksta norinčiųjų dirbti socialinį darbą, dirbantiems tenka didelis krūvis ir atsiranda nuovargis. Tai tiesiogiai įtakoja teikiamų socialinių paslaugų prieinamumą bei kokybę, darbuotojų „perdegimą“.
Anot ministrės Monikos Navickienės, būtent socialinį darbą dirbančiųjų atsidavimas, motyvacija ir profesinės kompetencijos užtikrina kokybiškesnę pagalbą kiekvienam, kuriam jos prireikia, todėl būtina stiprinti jų kompetencijas mokymuose ir supervizijose.
Jau kitąmet kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokamas darbo užmokestis. Reguliariai profesinę kompetenciją tobulins visi socialinių paslaugų srities darbuotojai. Taip pat bus sukurtas socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliacijos mechanizmas. Tai padės užtikrinti socialinio darbo, kaip profesinės veiklos, vidinį suderinamumą, reguliarų, tikslingą, socialinių paslaugų srities darbuotojų poreikius atliepiantį profesinės kompetencijos tobulinimą, profesinio elgesio standartų laikymąsi. Taip pat bus patikslinti reikalavimai individualios priežiūros darbuotojui – socialinio darbuotojo padėjėjui ir lankomosios priežiūros darbuotojui.
Statistika: socialiniai darbuotojai
Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 13 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų. Socialinių paslaugų įstaigose dirba socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai ir kiti socialinių paslaugų srities darbuotojai.
Praėjo 27-eri metai, kai mokslus baigė pirmoji Lietuvos kvalifikuotų socialinių darbuotojų karta. Iškart prasidėjo darbas su gatvės vaikais, benamiais asmenimis, laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis, kūrėsi visiškai naujos pagalbos formos – vaikų dienos centrai, moterų krizių centrai, atsirado pagalba į namus, bendruomeniniai vaikų globos namai, socialinis darbas pradėtas dirbti gatvėje.
Per tą laiką socialinis darbas susiformavo kaip savarankiška profesija, turinti teisinį, mokslinį ir metodinį savo veiklos pagrindimą, aktyvią profesionalų bendruomenę ir netgi tradicijas, pavyzdžiui, rugsėjo 27-ąją švęsti Lietuvos socialinių darbuotojų dieną.
Šiuo metu diegiamos naujos pagalbos formos bendruomenėje – socialinės dirbtuvės, apsaugotas būstas, pagalba priimant sprendimus, įsidarbinimas su pagalba neįgaliesiems, atviras darbas su jaunimu, socialinis darbas internete ir kitos.
