Apie tai, kad Nepriklausomybės atkūrimo priešaušryje G.Nausėda tapo Komunistų partijos nariu, trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Prezidentas savo biografijoje ir anketoje to nėra nurodęs.
Prezidentūra patvirtino šį faktą.
„Prezidentas Gitanas Nausėda į KP buvo priimtas 1988 m. gegužę. Dokumentai apie tai yra saugomi Valstybės archyve ir prieinami visuomenei.
Prasidėjus Sąjūdžiui, G.Nausėda KP veikloje nedalyvavo.
Kandidato į Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje“, – sakoma prezidentūros atsakyme 15min.
Ypatingai nedramatizuotų
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius L.Bielinis sakė, kad iš šio fakto nedarytų kažkokios ypatingos dramos.
Anot jo, ir Sąjūdyje, ir tarp signatarų buvo daug Komunistų partijos narių.
„Netgi paskelbus Nepriklausomybę dar vienaip ar kitaip jie buvo Kompartijos nariais. Kiekvieno asmens atskirą istoriją kuria jo dabarties pagrindas. O šitas faktas prezidento istorijoje, aš nemanyčiau, kad turėjo kažkokį reikšmingą poveikį. Mano galva, tai tiesiog buvo formalus veiksmas, kur, na, ką padarysi, taip įvyko“, – komentavo politologas.
Dėl to, kodėl buvusio priklausymo Komunistų partijai G.Nausėda nenurodė savo biografijoje, L.Bielinio teigimu, reikėtų klausti prezidento.
VDU dėstytojas svarstė, galbūt šalies vadovas nelabai sureikšmino savo narystę minėtoje organizacijoje. Esą jeigu tai buvo trumpalaikis epizodas ir G.Nausėdai neturėjo jokios reikšmės, gali būti, kad prezidentas to tiesiog ir neužfiksavo.
Kitąmet – prezidento rinkimai. Kol kas G.Nausėda nėra pasakęs, ar sieks būti perrinktas dar vienai kadencijai.
L.Bielinis nemano, kad jeigu šalies vadovas dalyvaus rinkimuose, paviešintas faktas apie jo priklausymą Komunistų partijai turės didelės įtakos rinkėjams.
„Net jeigu prezidentas buvo įstojęs į tą politinę partiją, jo funkcionavimas joje, aš kaip suprantu, buvo absoliučiai formalus ir, ko gero, nesukūrė kažkokių papildomų reikšmių jo karjeroje“, – sakė jis.
Be to, politologo nuomone, rinkimų metu šis faktas praras aktualumą. Esą šiandien apie tai pakalbėsime, rytoj tai visiems nusibos, o užporyt apie tai jau niekas nenorės girdėti.
-
Sovietinė meilė: kodėl aukščiausi komunistų lyderiai vieni kitus sveikindavo bučiniu?
-
Jarosław SZAREK: Lenkijos Gdanske prieš 50 metų įvykusi tragedija kuria komunistų engtos Vidurio Europos likimo bendrystę
-
Seimas buvo įsipykęs taip, kad išsivaikščiojo: nesutarimai dėl prezidento rankos tvirtumo, KGB šmėklos ir dešiniųjų pralaimėjimas
-
Vėl užsimojo komunistus pripažinti nusikalstama organizacija: įspėja, kad konservatoriai žengia ant plono ledo
Gali būti pliusas
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas V.Valentinavičiui atrodo, kad G.Nausėda gali ir apsidžiaugti šituo paviešinimu, nes nemenkai daliai jo elektorato tokia biografijos aplinkybė gali būti pliusas.
„Nebūtinai čia G.Nausėda laikytų tai kažkokiu minusu. Gali būti priešingai. O kad tai padarytų kažkokią įtaką G.Nausėdos pozicijai, reitingams, aš nemanau. Tiesiog akivaizdu, kad tai jo karjeros neužbaigs. O, kita vertus, ir kažkokio pastiprinimo ženklaus irgi nebus, nors, sakau, bent kai kurie rinkėjai, manau, kad šitą dalyką kaip tik teigiamai turėtų įvertinti“, – komentavo apžvalgininkas.
Ar sąžininga, kad prezidentas tokio biografijos fakto nenurodė, tarkime, kandidato anketoje?
V.Valentinavičius sakė, kad reikia pasižiūrėti, ar jis to niekur neminėjo, galbūt niekas to, buvo ar ne jis Komunistų partijos nariu, jo ir neklausė.
„Jeigu sąmoningai slėptų šitą dalyką, galima būtų čia truktelti pečiais. Bet nemanau, kad tai yra labai jau svarbu. Nes vis viena – seni laikai ir vienintelis, kuris labiausiai suinteresuotas, kad šitas dalykas paaiškėtų, yra jis pats, aš įtariu“, – įvertino MRU dėstytojas.
Ne viename kontekste G.Nausėda yra minėjęs, kad dalyvavo Sąjūdžio mitinguose.
V.Valentinavičius aiškino, kad prezidentas visada galės pasakyti, jog ir „puikusis Algirdas Brazauskas stovėjo ir tada Komunistų partija buvo labai pažangi, kaip dabar pasakytų bet kuris socdemas iš buvusios Lietuvos demokratinės darbo partijos sparno“.
Anot apžvalgininko, Sąjūdžio mitinguose dalyvavo ir daug komunistų, nes nestovėti tais laikais buvo labai blogai.
