Naujausias AKM židinys nustatytas nedideliame ūkyje, kuriame buvo laikomos 2 kiaulės, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.
Tarnybos teigimu, ūkio savininkai pastebėję, kad viena iš kiaulių negaluoja, ją paskerdė. Ištyrus kiaulės organų mėginius, nustatytas AKM virusas. Kad virusas neišplistų į aplinkinius ūkius, antra ūkyje laikyta kiaulė taip pat nugaišinta. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, ūkis valomas ir dezinfekuojamas.
„Šis ūkis dar gegužės mėnesį buvo patikrintas mūsų inspektorių ir buvo įspėtas dėl netinkamos biologinės saugos. Ūkio savininkai teigė jog imsis visų priemonių ir laikysis nustatytų biosaugos reikalavimų, tačiau akivaizdu, jog tinkamai to nepadarė“, – pranešime sakė Tarnybos Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.
Anot jo, 13 kilometrų spinduliu apie ūkį buvo randami AKM užsikrėtę šernai – tai didžiausias rizikos veiksnys, dėl kurio atsiranda sąlygos į ūkį patekti ligą sukeliančiam virusui.
Specialistai pradėjo tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kaip virusas pateko į ūkį.
Pernai AKM protrūkiai buvo patvirtinti 51 ūkyje. Nuo 2014 metų, kuomet AKM Lietuvoje registruotas pirmą kartą, 120 kiaulininkystės ūkių sunaikinta per 66 tūkst. kiaulių.
Lietuvoje įsivyravus karštiems orams, AKM rizika pasiekė aukščiausią lygį, todėl, pasak specialistų, kiaulių laikytojai privalo saugoti gyvulius nuo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių šviežiai nušienauta žole. Patiems einant į tvartą pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulių šėrimui ir priežiūrai skirtą inventorių, nes užkratą ant avalynės, drabužių ar įrankių į ūkį galima „parsinešti“ iš gretimų laukų ar miško.
