Kuo gyvena Vilnius? Kaunas? Visaginas? Širvintos? Artėjant savivaldos ir merų rinkimams portalas LRT.lt skelbia publikacijų ciklą, kuriame apžvelgia, su kokiomis problemomis susiduriama skirtingose savivaldybėse ir kaip siekiama jas spręsti.
Kandidatuoti nemato prasmės
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, siekti Šalčininkų rajono mero posto panoro trys asmenys. Lietuvos socialdemokratų partija čia iškėlė Jolantą Butkevičienę, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga kartu su Rusų aljansu siekia, kad meru perrinktas būtų Zdzislavas Palevičius, o Darbo partija į rinkimus delegavo Alicija Ščerbaitę.
Šios trys partijos yra ir vienintelės, keliančios savo kandidatų į tarybą sąrašus. Lietuvos socialdemokratų partijos bei Darbo partijos sąrašuose – po 16 pavardžių, o daugiau kandidatų, nei šių dviejų partijų kartu sudėjus, yra LLKA-KŠS bei Rusų aljanso sąraše, kuriame – 50 pavardžių.
Prieš pustrečių metų vykusių Seimo rinkimų metu vienmandatėje Šalčininkų-Vilniaus apygardoje savo kandidatus kėlė visos didžiosios partijos. Šioje apygardoje į Seimą pretendavo ir tokie politikai, kaip konservatorius Andrius Kubilius bei „valstietė“ Agnė Širinskienė. Kandidatus kėlė ir Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“. Tačiau tąkart daugiausia rinkėjų balsų sulaukė LLRA-KŠS atstovas Leonardas Talmontas.
Šalčininkų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriaus pirmininkas Vidmantas Žilius portalui LRT.lt paklausus, kodėl jo vadovaujamas skyrius nekėlė kandidato į merus ir nesudarė kandidatų į tarybą sąrašo, atsakė, kad tiesiog neatsirado norinčių dalyvauti rinkimuose.
„Paprasčiausiai nariai nesutiko dalyvauti ir tiek. Per daug metų yra susidariusi situacija, kad vis tiek Šalčininkų rajone niekas nesikeičia. Nemato žmonės prasmės. Vieno norinčio neužtenka. Tam, kad formuotum sąrašą, reikia daugiau norinčių. Kadangi yra 25 tarybos nariai, tai reiškia, kad mažiausiai 13 žmonių turėtų būti sąraše“, – kalbėjo 12 narių TS-LKD skyriui vadovaujantis V.Žilius.
O štai valdantieji „valstiečiai“ Šalčininkuose apskritai neturi partijos skyriaus.
Tarybos narė: nesikeičiantis politinis fonas
Savo kandidatų kovą vyksiančiuose rinkimuose neturi ir Liberalų sąjūdis, šios kadencijos savivaldybės taryboje turėjęs vieną atstovę. Tarybos opozicijoje dirbanti Ilona Šedienė portalui LRT.lt pasakojo, kad savivaldybėje jėgų santykio nėra, nes ilgus metus daugumą taryboje turi LLRA-KŠS.
„Kai yra vyraujanti politinė aplinka, tai iš vienos pusės šnekant, galima sakyti, kad viskas darniai vyksta, dauguma priima sprendimus dėl darbų, finansavimo, strategijos. Bet jei mes čia susiduriame su nesikeičiančiu politiniu fonu, tokia autoritarine sistema, kuri jau ne vieną dešimtmetį yra šiame rajone, apie kokį jėgų santykį galima kalbėti? Aišku, kuo didesnė opozicija, kuo didesnis politinis atstovavimas, tuo vyksta daugiau diskusijų ir priimami bendri sprendimai“, – kalbėjo liberalų atstovė taryboje.
Šiuo metu I.Šedienė yra viena iš keturių Šalčininkų tarybos narių, nepriklausančių valdančiajai LLRA-KŠS. Valdantiesiems taip pat nepriklauso dvi Darbo partijos atstovės bei vienas socialdemokratas. Taryboje, kurią sudaro 25 nariai, 21 mandatą turi būtent valdančioji partija.
Politikė taip pat kalbėjo pasigendanti šalies valdžios dėmesio Pietryčių Lietuvos regionui. Anot jos, nuo praėjusių savivaldos rinkimų praėjo ketveri metai, tačiau valstybės politika šio regiono atžvilgiu nepakito. I.Šedienė kalbėjo, kad dėmesio nepadaugėjo nei iš Liberalų sąjūdžio, kuriam ji atstovauja taryboje, nei iš kitų didžiųjų partijų.
„Neverta abejoti, kad proveržį politinėje aplinkoje rajone gali padaryti partijos plačiąja, valstybine prasme. LLRA-KŠS yra regiono partija, jos administraciniai, rinkėjų ištekliai sutelkti čia. Manau, kol šio rajono padėtis netaps vienu iš tikrųjų prioritetų valstybės valdyme, mažoms grupėms, atstovaujančioms didžiosioms partijoms, bus labai sunku tiek fiziškai, tiek finansiškai, tiek per realias veiklas tvirtintis tokioje aplinkoje.
Galbūt žmonės, susisaistę su viena ar kita Lietuvos politine partija, neturėdami išteklių ar jau išbandę save darbuose, realiai žiūri į savo galimybes ir tiesiog nešvaisto laiko. Tikiu, jog valstybė atsikvošės, didžiosios partijos taip pat, nes jas irgi renka žmonės <...> Jėgų santykis nėra lygus. Kiti politiniai dariniai tiek išteklių, kiek čia turi LLRA-KŠS, neturi ir kol kas negali turėti. Reikalinga nuosekli, kasdienė valstybės politika, kad keistųsi kontekstai“, – paklausta, kodėl jos atstovaujama partija nekelia kandidatų Šalčininkuose, svarstė I.Šedienė.
Paklaustas, kodėl, jo nuomone, žmonės metai iš metų renkasi rinkimuose palaikyti LLRA-KŠS, savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas kalbėjo, kad partija turi savo stabilų elektoratą, su kuriuo nuosekliai dirbama, bendraujama su rajono bendruomene.
„Visą laiką buvo konkurencija, buvo kitaminčių. Šiuo metu nebeliko konservatorių ir liberalų sąrašų dėl jų problemų. Mes einame ne kritikuodami kitus, o kalbėdami apie save“, – teigė J.Rybakas.
Partijos yra „apsnūdusios“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžejus Pukšto komentuodamas politinę situaciją Šalčininkuose kalbėjo, kad šiame rajone yra įsitvirtinusi viena partija ir kitoms politinėms jėgoms ją nukonkuruoti būtų sunkoka.
„Per paskutinius Seimo rinkimus, ten Tėvynės sąjunga buvo iškėlusi Andriaus Kubiliaus kandidatūrą. Niekas nenorėjo ten eiti, niekas neskubėjo ir A.Kubilius parodė, kad negalima sudėti ginklų, reikia stengtis ir dėl šito rajono. Bet dabar man atrodo, kad situacija į priekį nejuda, nors Vilniaus rajone situacija yra šiek tiek geresnė“, – kalbėjo A.Pukšto, svarstydamas, kad politinės partijos nenori savivaldos rinkimų metu išbandyti savo jėgų Šalčininkuose.
Be to, jis kalbėjo, kad kone visos partijos neturi kandidatų visose 60 savivaldybių. Kaip sakė A.Pukšto, partijos yra „apsnūdusios“ ir daugiau pastangų deda tose savivaldybėse, kur tiki turinčios šansų. Pašnekovas taip pat teigė girdėjęs, kad rajonuose mažai paramos organizuojant rinkimų kampaniją: „Centrinei būstinei tie tolimesni rajonai nelabai rūpi.“
Paklaustas, ar LLRA-KŠS kada nors gali tikėtis stiprios konkurencijos rinkimuose, A.Pukšto sakė, kad šioje situacijoje itin svarbus tautinis faktorius. Pasak jo, jei kitos partijos aktyviai kviestų į savo gretas tautinių mažumų atstovus – lenkus, rusus, baltarusius – situaciją pasikeistų.
„Tačiau partijos šiek tiek vengia kviestis kitų tautybių atstovus. Vengia ir kelti klausimą dėl tautinių mažumų problematikos – švietimo, kultūros, tautinio identiteto. Jie prisibijo šios tematikos. Todėl ir nesikviečia kitų tautybių atstovų ir išeina užburtas ratas“, – komentavo A.Pukšto.
Kalbėdamas apie tai, kokią įtaką rajonui gali turėti ilgus metus nesikeičianti savivaldos valdančioji jėga, A.Pukšto tokią situaciją apibūdino kaip sąstingį. Anot jo, ekonominė ir socialinė situacija nesivysto, o Šalčininkai nėra tiesiog paprastas pasienio rajonas.
„Galime jį lyginti su Pagėgiais, Šilutės rajonu, bet čia yra arti sostinė ir dažniausiai moderniose valstybėse 50–60 kilometrų atstumas aplink sostinę yra tas auksinis žiedas. Geografinė padėtis suteikia daug šansų, bet tie šansai nėra išnaudojami“, – sakė VDU Politologijos katedros vedėjas.
Klausimai – nuo atlyginimo iki kanalizacijos
Tačiau ne tik savivaldos klausimais gyvena šalčininkiečiai. Vienmandatėje Šalčininkų-Vilniaus apygardoje rinktas parlamentaras Leonardas Talmontas kalbėjo šalčininkiečių skundų ar klausimų sulaukiantis nedažnai. O tie, kurių sulaukia, dažniausiai susiję su atlyginimais, būsto įsigijimu.
„Dažniausiai klausimai dėl per mažų atlyginimų, jaunimas dėl būsto lengvatos kreipiasi. Anksčiau buvo ir dėl nedarbo, bet dauguma dabar važiuoja į Vilnių dirbti, tai ši problema kiek apmažėjo. Pas mus geri žmonės, sprendžia savivaldos klausimus. Manau, viskas normaliai. Dėl savivaldos skundų nedaug“, – kalbėjo L.Talmontas.
J.Rybakas teigė, kad daugiausia skundų iš gyventojų sulaukiama dėl kelių būklės ir vandens bei kanalizacijos klausimų. Jis pasakojo, kad Šalčininkų rajone nuteista apie 1,3 tūkst. kilometrų kelių, kurių beveik pusė – žvyrkeliai. O Kelių fondo ir savivaldybės skiriamų lėšų esą neužtenka.
„Ateina ir dėl vandentiekio ir kanalizacijos plėtros. Žmonės nori, kad tinklai būtų atvesti iki jų namų. Kitų klausimų spektras labai platus, kreipiasi ir dėl socialinių, ir dėl būsto klausimų“, – pasakojo J.Rybakas.
Užtektų bent vieno investuotojo?
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nedarbas Šalčininkų rajono savivaldybėje nuo 2014-ųjų mažėjo, nors praėjusiais metais kiek šoktelėjo į viršų. Prieš penkerius metus skaičiuota, kad Šalčininkuose darbo neturėjo 2,4 tūkst. asmenų, o nedarbo lygis siekė 11,5 proc. Pernai šiame rajone registruota 1,8 tūkst. bedarbių, o nedarbas siekė 9 proc. Tai kiek viršija šalies nedarbo vidurkį, kuris paskutinį 2018-ųjų ketvirtį siekė 6 proc.
Nuo 2014-ųjų Šalčininkuose augo ir vidutinis darbo užmokestis. Praėjusių metų rodikliais, šalčininkiečiai vidutiniškai uždirbo 671,4 eurų. Prieš penkerius metus vidutinis atlyginimas šiame mieste siekė 467 eurus iki mokesčių. Portalo LRT.lt žiniomis, didžiausias darbdavys Šalčininkuose yra rajono savivaldybė ir su ja susijusios įmonės.
Apie nedarbą ir atlyginimus Šalčininkuose paklausta I.Šedienė pasakojo, kad šią problemą spręsti padeda prekybos tinklai, paukštynai ir kitos įmonės, kurios darbuotojus surenka ir į darbo vietas nuveža kone nuo namų durų. Tai, pasak jos, yra naudinga, nes susisiekimas viešuoju transportu nėra itin patogus, o keliauti į darbą savo transportu išgali ne visi gyventojai.
„Didžiajai daliai gyventojų yra nepalankus geografinis faktorius. Būdami iš neturtingų sluoksnių jie negali apsirūpinti susisiekimo priemonėmis, o visuomeninio transporto tinklas nepalankus keliauti į darbo vietas, net ir tame pačiame Šalčininkų rajone, jau nekalbant apie judėjimą į ir iš sostinės. Šitą problemą išsprendė prekybos tinklai, paukštynai, siųsdami savo transportą pas kiekvieną, kuris mūsų rajone nori dirbti ir užsidirbti. Tai sumažino bedarbystės lygį rajone. Darbo vietų skaičius per paskutinę kadenciją neišaugo ir nemanau, kad aplinkoje, neskatinančioje konkurencijos, tai įmanoma padaryti“, – portalui LRT.lt pasakojo Šalčininkų savivaldybės tarybos narė.
Administracijos direktorius kalbėjo, kad kai kuriose rajono seniūnijose nedarbas nesiekia šalies vidurkio ir yra apie 4-5 proc. Visgi yra ir tokių seniūnijų, kur nedarbo lygis – 15 proc. Pasak J.Rybako, šiuo metu dirbti į sostinę važinėja apie 700 šalčininkiečių, nemaža dalis jų vyksta į Vilnių, nes ten randa gerai apmokamas darbo vietas. O štai Šalčininkuose dažniausiai gaunamas minimalus darbo užmokestis.
„Esame žemės ūkio rajonas. Ūkininkai nepatenka į atlyginimų statistiką, o pramonės rajone niekada nebuvo. Dėl to pačiame mieste yra tik paslaugų sektorius ir biudžetininkai, o atlyginimai yra tokie, kokie yra. Neturime normaliai veikiančių pramonės įmonių, o visas logistikos ir paslaugų sektorius, deja, rodo minimalius atlyginimus. Tačiau po truputį judame į priekį iš tų apačių“, – kalbėjo J.Rybakas.
Anot jo, situacija rajone gerokai pasikeistų, jei į jį ateitų bent vienas stambesnis investuotojas. Savivaldybės atstovas kalbėjo, kad yra gauta pasiūlymų, paruošti sutvarkyti žemės sklypai, aplinka.
Jo teigimu, jei atsirastų tiesioginė pramonės investicija ir dalis kvalifikuotų darbuotojų iš Vilniaus grįžtų dirbti į Šalčininkus, pagerėtų ir atlyginimų vidurkis: „Reikia bent vieno gero investuotojo, kuris sukurti Šalčininkuose kokybiškas darbo vietas. Dabar laukiame centrinės valdžios dėmesio. Kalbėjome su kiekviena vyriausybe, bet, deja, sprendimų pritrūko.“
