Į susitikimą su Lenkijos prezidentu rinkosi ne tik gimnazijos mokiniai ir pedagogai, bet ir lenkų bendruomenės atstovai. Tarp jų matėsi ir politikų iš Vilniaus.
Prezidentas Šalčininkuose pasitiktas lenkiškų ir lietuviškų vėliavėlių jūra bei lenkiškomis dainomis.
Kaip įprasta per susitikimus su Lenkijos valdžios atstovais, vietiniai lenkai kalba suka apie problemas. Pagrindinės jau ne vienerius metus yra vis tos pačios, o aštriausia pastarojo meto tema – naujasis Švietimo įstatymas.
Prezidentui teko išklausyti J.Sniadeckio gimnazijos istoriją ir mokinių pasiekimus. Tuo pat metu pabrėžta, kad daug mokinių stoja į aukštąsias mokyklas, vadinasi, jiems tinka šiuo metu vykdomas mokymo procesas, kai visi dalykai dėstomi gimtąja lenkų kalba.
Kvietė kurti pilietinę visuomenę
Kalbėdamas prezidentas pažymėjo, kad gera tradicija tapo tai, jog jau ne vienerius metus tokią svarbią dieną Lenkijos vadovas yra Lietuvoje ir kartu džiaugiasi Lietuvos Nepriklausomybe. Tokia pati tradicija esą yra ir Lietuvos prezidento vizitai Lenkijoje lapkričio 11-ąją, kai kaimyninė šalis mini savo Nepriklausomybės dieną.
„Tokie vizitai ne tik leidžia švęsti ir pasidžiaugti švente, bet ir sutvirtinti šių dienų bendradarbiavimą, ieškoti būdų spręsti problemas, tokias kaip ir tautinių mažumų reikalai. Užtikrinu, kad Lenkija prisimena ir žino švietimo problemas“, – kalbėjo B.Komorowskis.
Prezidento teigimu, jokios tautos atstovai neišlaikys savo tautybės, jeigu nebus švietimo. „Todėl mokymas lenkų kalba yra išlikimo klausimas lenkų tautinei mažumai Lietuvoje. Tam skiriame itin didelį dėmesį ir siekiame, kad nebūtų bloginama situacija švietimo srityje“, – žadėdamas tolesnę paramą, taip pat ir finansinę, kalbėjo Lenkijos vadovas.
B.Komorowskis tai pat paminėjo, kad būtina kurti pilietinę visuomenę, kuri spręstų problemas savivaldos lygmeniu, aktyviai dalyvautų visuomeninėje veikloje, rinkimuose. „Todėl turi dalyvauti lenkai Lenkijoje, lietuviai Lietuvoje, lietuviai Lenkijoje ir taip pat lenkai Lietuvoje. Visa tai padės pagerinti ir lenkų situaciją Nepriklausomoje Lietuvos valstybėje“, – teigė prezidentas.
Aktyviausi buvo politikai
Šalčininkų meras Zdislavas Palevičius pabrėžė, kad Lietuvoje kuriamas mitas apie galimą grėsmę iš lenkų tautinės mažumos pusės. Tačiau jis tvirtino, kad savo teises gins tik kalbėdamiesi su Lietuvos valdžios atstovais. „Buvome, esame ir būsime lenkų tautos dalelė, nepaisant politinių peripetijų. Todėl dėkojame prezidentui už viešnagę ne tik kaip Lenkijos vadovui, bet ir kaip tautiečiui, kuriam Vilniaus žemė taip pat brangi“, – teigė meras.
Esant bet kokiam scenarijui – susitvarkysime. Nes Lenkija yra šalis, su kuria pasaulyje skaitomasi. Mes norime puoselėti kuo geresnius santykius su Lietuvos valstybe, – kalbėjo B.Komorowskis.
Paprašius pradėti „ramią diskusiją“ ir klausti žmonių iš salės, pirmasis prie mikrofono nukeliavo europarlamentaras ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis, kuris kalbėjo šįkart ne apie švietimo sistemas, bet apie politinę Lietuvos struktūrą. Esą susiduriama su sunkumais, kadangi LLRA yra regioninė partija, tačiau jai taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir kitoms politinėms jėgoms Lietuvoje.
Apie švietimą prabilo Seimo narys Jaroslavas Narkevičius. Jis pabrėžė, kad Lenkijos pagalba ir parama labai svarbi Lietuvos lenkams. „Kovo vidury minėsime Švietimo įstatymo metines. Buvo daug protesto akcijų, susikūrė streiko komitetas, apsilankė premjeras Donaldas Tuskas, kurio dėka sukurta ekspertų grupė. Tikėjomės, kad ji padės išspręsti problemas, bet kai mūsų ekspertai pradėjo įrodinėti, kad įstatymo nuostatos pablogins švietimo padėtį, grupė iš esmės liovėsi gyvavusii“, – kalbėjo Seimo narys.
J.Narkevičius taip pat įrodinėjo, kad lenkiškas mokyklas baigusių mokinių mokymosi rezultatai yra kur kas geresni, negu tų lenkų vaikų, kurie baigė lietuviškas mokyklas. Taip esą buvo sugriautas dar vienas mitas.
„Susitvarkysime bet kokiu atveju“
Tardamas baigiamąjį žodį Lenkijos prezidentas akcentavo, kad tautų santykiai stiprėja vykstant dialogui, kalbantis apie svarbius dalykus ir sprendžiant problemas. Todėl reikia siekti gero bendradarbiavimo tarp Lenkijos ir Lietuvos, taip pat gerų santykių tarp Lietuvos valdžios ir lenkų tautinės mažumos. To esą ir bus siekiama.
„Bet esant bet kokiam scenarijui – susitvarkysime. Nes Lenkija yra šalis, su kuria pasaulyje skaitomasi. Mes norime puoselėti kuo geresnius santykius su Lietuvos valstybe, to mus moko istorija“, – kalbėjo B.Komorowskis.
Prezidentas taip pat pabrėžė jau ne kartą išgirdęs ir pats manąs, kad per pastaruosius 20 metų lenkų tautinė mažuma Lietuvos demokratinėje valstybėje sustiprėjo.
Savo kaltės nemato
Europarlamentaras ir LLRA vadovas V.Tomaševskis po susitikimo su Lenkijos prezidentu akcentavo, kad jokių specifinių prašymų B.Komorowskiui nebuvo pateikta. Esą problemos dėl švietimo ir kitų klausimų yra Lietuvos vidaus problema, kurią ir reikia spręsti pačioje Lietuvoje. To esą tikimasi iš naujos valdančiosios daugumos Seime, kuri susiformuos po rudenį vyksiančių rinkimų.
Dabar esą trūksta dialogo, tačiau savo kaltės dėl to V.Tomaševskis, ne kartą pagarsėjęs gana aštriais pasisakymais, neįžvelgė. „Dialogas yra klausimų sprendimų pagrindas. Deja, tokio dialogo pritrūko mūsų šaly, 60 tūkst. parašų, ginančių tautinių mažumų švietimą, buvo praktiškai išmesti į šiukšliadėžę. Niekas nenorėjo atsižvelgti į žmonių prašymus. Jeigu būtų daugiau dialogo, gal šiandien šitos įtampos būtų mažiau“, – sakė V.Tomaševskis.
Gyventojai politiką palieka politikams
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Sutikimo akimirka |
Į susitikimą nepatekę, tačiau prie gimnazijos prezidentą pasitikę ir vėliau išlydėti laukę žmonės kalbėjo, kad didelių permainų po šio vizito nesitiki, tačiau džiaugėsi bent akies krašteliu galėję pažiūrėti į Lenkijos vadovą.
„Norėtume, kad santykiai normalizuotųsi tarp šalių. Kodėl negali leisti mokytis gimtąja kalba, kodėl trukdoma? Mūsų vaikai neblogai kalba lietuviškai, išlaiko valstybinius egzaminus, pavyzdžiui, mano dukra, kaimynės dukra baigė universitetą“, – teigė Jonu prisistatęs Šalčininkų gyventojas.
Vyro teigimu, dabar Lietuvos valdžioje yra archajiški politikai. „Lietuva yra mano tėvynė ir aš norėčiau, kad ji būtų šiuolaikinė valstybė, su kaimynais palaikytų gerus santykius, tautinės mažumos čia gerai gyventų ir bendra atmosfera būtų geresnė“, – kalbėjo Jonas.
Puikiai lietuviškai kalbanti Violeta tvirtino atėjusi be jokių reikalavimų ar prašymų Lenkijos prezidentui, paprasčiausiai norinti pasidžiaugti jo vizitu. Esą santykiai tarp šalių labiau priklauso nuo valdžios atstovų, o ne nuo paprastų gyventojų.
„Šiaip tie santykiai nelabai geri. Gal taip yra dėl tautinių mažumų, švietimo įstatymų, nelabai atsižvelgia į šiuos žmones, kad jie taip pat gyvena Lietuvoje. Gal kas nors nori, juos išmesti, nežinau. Yra tokia nuomonė, kad tie, kurie gyvena šiame krašte, kur daug lenkų, nemoka bendrauti. Juk matote, kad mes laisvai kalbame ir nėra dėl to jokių problemų“, – sklandžiai ir be akcento kalbėjo moteris.
