Šis žiemos sugrįžimas – labai gražus. Sniegelis labai purus, ant šakų – jau keletą dienų nekrintantis šerkšnas. Daug kas ima ir atsidūsta: kad taip ilgai būtų...
Galima pasakyti, ko tikimės iš kelių artimiausių žiemos dienų, tačiau net išmanusis barsukas, per pusiaužiemį turėsiantis išpranašauti likusios dalies charakterį, vargu ar bus pajėgus ką nors pasakyti. Matyt, reikia tiesiog gyventi su žiema, priimti visas jos gyvavimo taisykles, ir nuotaikos bus geresnės.
Kuo gyvena sausio antrosios pusės gamta? Ne taip lengva surasti skirtumus, ją pakeičiančius ir, sakykim, leidžiančius pasakyti, kad prieš savaitę viskas buvo kitaip.
Kadangi įvairiuose šalies regionuose šią savaitę buvo saulėti orai, vis dažniau pinksėjo, pavasariškus motyvus skiemenavo zylės, ore vartėsi krankliai. Siauras mėnulio pjautuvas vakarais pasveikinamas naminių pelėdų ūkavimais. Eini per gurgždantį sausio sniegą ir stebiesi, iš kur tiek laimės gyvenime, kad galima ir žiemos nematyti.
Iš miškų vienas po kito plaukia pranešimai apie rastus lūšių, vilkų pėdsakus. Žvėrys tampa vis aktyvesni, dabar galima akivaizdžiai suprasti, kiek jų turime. Vilkų apskaita bus atliekama po mėnesio, šįkart visuose – ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose.
O dabar sulaukėme pranešimo, kad iki trečiadienio Lietuvoje jau sumedžioti 45 vilkai. Šiam sezonui buvo skirtas 50 vilkų sumedžiojimo limitas, taigi galima sakyti, kad vilkų medžiojimo sezonas baigiamas. Oficialiai jis baigsis, kai bus paskelbtas aplinkos ministro pasirašytas įsakymas.
Tačiau medžiotojai turi žinoti, kad daugiau šių žvėrių, nei buvo leista, negali būti sumedžiota.
Prie lesyklų nuo ryto čiauška paukščių pulkai, sniege žvėrys išrašę pėdsakus. Džiaukimės žiema, nes ji tikrai nebus amžinai.