Kaip rašo portalas lzinios.lt, tokį siūlymą Vilniaus miesto savivaldybei pateikė Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, kuriai vadovauja Seimo vicepirmininkė Irena Degutienė. Komisijos sekretorius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys pažymėjo, kad idėjos autorius yra buvęs Vilniaus miesto tarybos narys ir Seimo leidyklos „Valstybės žinios“ direktorius Mintautas Daulenskis.
Pasak A.Vaišnio, siūloma pateikti tokią J.Pilsudskio citatą: „Brangus mylimas Vilniau, tave sostine padarė – reikia tai atvirai pasakyti – ne lenkiška ranka, bet didžios pastangos lietuvių tautos, kada ji grūmėsi rūsčioje ir didžioje kovoje su visu ją supančiu pasauliu, neišskiriant nė Lenkijos. Nepaprasta valia pagoniškos Lietuvos didvyrių, kurie tada statė didžią valstybę nuo jūros ligi jūros, nuo garsiųjų Maskvos sienų ligi pat drumstos Vyslos krantų – valia didžiųjų karžygių Kęstučio ir Algirdo, didingų savo jaudinančia sandora, taip pat didžių istoriniuose ginčuose Vytauto ir Jogailos – iškėlė šias sienas, pastatė pamatus mūsų miesto, savo sostinės“.
„Tai, kad ta mintis šiandien yra „pamiršta“ ir galbūt gali nepatikti vienpusiškai mąstantiems žmonėms, nėra pamatas jos nepateikti. Ji graži. Aš pritariau dar ir dėl to, jog to laikotarpio studijos ir kai kurie J.Pilsudskio pasisakymai leidžia manyti, kad gyvenimo pabaigoje jis tikriausiai suvokė padaręs klaidą – bet siūlomos paminklinės lentos atveju tai kitokia tema“, – aiškino A.Vaišnys.
Tokius žodžius galėjo pasakyti tik labai mylintis savo Tėvoniją arba norintis atlikti atgailą žmogus
Savivaldybėje siūlymą pirmiausia turės išnagrinėti Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisija, tuomet jį galės svarstyti miesto taryba.
„Tokius žodžius galėjo pasakyti tik labai mylintis savo Tėvoniją arba norintis atlikti atgailą žmogus“, – rašoma Vilniaus merui komisijos pateiktame rašte.
Šių metų gegužės 12-ąją bus minimos 79-osios J.Pilsudskio mirties metinės.
Lenkijoje J.Pilsudskis aukštinamas dėl indėlio atkuriant nepriklausomą Lenkiją po Pirmojo pasaulinio karo, bet Lietuvoje J.Pilsudskis dažnai vertinamas neigiamai dėl Vilniaus krašto užgrobimo jėga. Jo kūnas palaidotas Krokuvoje, o širdis - Vilniuje.