Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame Prezidentūros pranešime, Lietuva neteko žymaus kūrėjo, kuris visą savo gyvenimą ir profesinę veiklą pašventė valstybės kultūros paveldo tyrimams.
„Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Vilniaus žemutinės pilies atkūrimas, kitų svarbių kultūros paveldo objektų Vilniuje ir Lietuvoje rekonstrukcija neįsivaizduojami be reikšmingo architekto indėlio. Šviesaus atminimo A. Katilius sukauptomis žiniomis ir profesine kompetencija dalijosi su jaunąja karta, reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos architektūros plėtotės“, – rašoma šalies vadovo Gitano Nausėdos užuojautoje.
Prezidentas reiškia užuojautą architekto šeimai, draugams ir Lietuvos architektų bendruomenei.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad šalis neteko sostinei Vilniui atsidavusio architektūros profesionalo, „siekusio išsaugoti tai, kas vertinga ir istoriškai prasminga“.
„Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius ir architektų bendruomenę“, – užuojautoje sakė parlamento vadovė.
A. Katilius mirė eidamas 85-uosius metus. Jis buvo Valdovų rūmų Vilniuje atkūrimo projekto koordinatorius, Lietuvos restauratorių sąjungos valdybos narys.
Pasak „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“, A. Katilius gimė 1940 metais Kaune, baigė Dailės institutą, dirbo Projektavimo ir restauravimo institute, taip pat dėstė M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Kauno technologijos bei Vilniaus Gedimino technikos universitetuose.
Architektas tyrė ir suprojektavo buvusio Bazilijonų vienuolyno pastatus Aušros vartų gatvėje, evangelikų liuteronų bažnyčią Vokiečių gatvėje, Žemutinės pilies gynybinę sieną ir Senojo arsenalo šiaurės bei vakarų korpusus, Katedros aikštės rekonstrukciją.
Jis apdovanotas Gedimino ordino Karininko kryžiumi bei Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinu.
