Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, signataro įžvalgos reikšmingai prisidėjo brėžiant nepriklausomos Lietuvos tarptautinės politikos gaires.
„Lietuva neteko iškilios asmenybės, kuri savo mintimis ir darbais daug prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo. Šio intelektualo įžvalgos ir pasaulinių procesų pažinimas svariai pasitarnavo brėžiant Nepriklausomos valstybės tarptautinės politikos gaires, įtvirtinant pamatinius siekius“, – teigė premjerė savo užuojautoje B. Kuzmicko šeimos nariams, artimiesiems, mokslo bendruomenei ir bendraminčiams.
Pasak ministrės pirmininkės, itin svarbūs mokslininko darbai šiuolaikinės katalikiškosios filosofijos tyrimams ir visai jos istorijai.
„Šviesaus atminimo signataras daug nusipelnė kuriant nepriklausomą demokratinę mūsų valstybę ir pilietinę visuomenę, aktyviai palaikė Lietuvos siekį grįžti į vakarietišką Europos regioną, nuo kurio buvo atskirta. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, bendraminčius ir bendražygius“, – savo užuojautoje teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Savo ruožtu šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad B. Kuzmickas buvo akademinės bendruomenės atstovas, atidavęs savo jėgas ir išmintį Lietuvos išsivadavimo sąjūdžiui ir nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui.
„Dar iki Sąjūdžio įsisteigimo filosofas B. Kuzmickas buvo vienas tų, kurie plėtė laisvos minties ribas Filosofų klube. Išmintinga ir brandi Bronislavo Kuzmicko laikysena Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Prezidiume daug pasitarnavo telkiant įvairiopą Lietuvos visuomenę bendram tikslui – laisvos valstybės kūrybai“, – sakė prezidentas.
B. Kuzmickas mirė pirmadienį Vilniuje, eidamas 88-uosius metus.
Jis 1988–1990 priklausė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, 1989–1990 metais buvo savarankiškos Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys, 1990-1992 dirbo Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas. B. Kuzmickas yra parašęs per 300 mokslinių, publicistinių straipsnių.
