Grįžti į darbą Emilija ruošėsi atsakingai ir stengėsi viską sustrateguoti taip, kad vėliau kiltų kuo mažiau rūpesčių. Dukrą į darželį pradėjo leisti pusantro mėnesio anksčiau, nei baigėsi vaiko priežiūros atostogos. Siekė, kad mergaitė jaustųsi saugiai, adaptuotųsi prie pasikeitusios tvarkos ir naujo dienos režimo. Be to, kad patreniruotų imunitetą ir persirgtų pirmaisiais virusais.
„Nesu naivi, suvokiau, kad ligų neišvengsiu. Tačiau labai troškau, kad bent startas darbe būtų sėkmingas“, – pasakoja moteris ir pasidžiaugia – iš dalies tai pavyko. Pusantro mėnesio dirbo be pertraukų, gavo pirmąją algą.
Norėjau išsiaiškinti, kokio dydžio išmoką gausiu – ir likau šokiruota.
„Deja, vieną rytą pajutau, kad dukra karščiuoja. Poliklinika, gydytojos apžiūra, paskirtas gydymas ir nedarbingumo pažyma – mažiausiai savaitei. Kadangi tai – nauja patirtis, iškart paskambinau „Sodros“ informaciniu telefonu. Norėjau išsiaiškinti, kokio dydžio išmoką gausiu – ir likau šokiruota. Konsultantė paaiškino, kad išmoka sudarys 85 proc. mano trijų mėnesių pajamų vidurkio, neskaitant paskutinio mėnesio“, – pokalbį prisimena Emilija.
Ji prisipažįsta paprašiusi šią informaciją pakartoti dar kelis kartus – gal ko nors nesupranta? „Bet ne. Faktas tas, kad slaugyti vaiką iškart po motinystės atostogų žiauriai neapsimoka, nes išmoka net mažesnė nei antraisiais vaiko priežiūros metais. Kitaip tariant, gausiu 85 proc. nuo 40 proc. Argi ne ironiška?“ – svarsto Emilija.
Jai sunku prognozuoti, kada, dukters ligoms kartojantis, atlyginimas grįš į vėžes. „Juk natūralu, kad daugiausiai sergama pradėjus lankyti darželį. O čia ir prasideda užburtas ratas – slaugai vaiką, perki vaistus, dirbti negali, o išmokos neadekvačiai mažos. 85 proc. nuo 100 proc. algos gaučiau tik tada, jei vaikas visai nesirgtų keturis mėnesius. Bet juk tai, net ir šiltuoju sezonu, vargiai įmanoma“, – guodėsi Emilija.
Slaugant sergantį iki 14 metų vaiką, ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų pradedama mokėti nuo pirmos vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Susitarkime, kaip būtų geriau
Ekonomistas, sociologas Romas Lazutka sutiko, kad Emilijos iškeltas klausimas – reikšmingas ir vertas visuomenės diskusijų.
„Tačiau turime padėti visas kortas ant stalo, suskaičiuoti, kiek valstybės biudžete yra pinigų ir, jei mums gaila tos moters, jei norime didesnės pagalbos šeimoms, turime nuspręsti, ką darome: gal norime daugiau mokėti „Sodrai“? Gal vertėtų ligos išmoką daryti dosnesnę, tačiau antraisiais vaiko priežiūros metais nemokėti nieko? Gal galime kur nors mažiau išleisti ir sutaupyti?“ – samprotavo R.Lazutka.
Jis pažymėjo, kad viskas atsiremia į visuomenė norą dalytis: „Nes valstybė – tai ne stiklinė ar kėdė. Valstybė yra žmonės, kurie moka mokesčius ir gauna išmokas.“
Išmokos per „Sodrą“ – ydingos
R.Lazutkos nuomone, valstybės pagalba šeimoms turėtų būti organizuojama ne per „Sodrą“, o per paslaugas: darželius, dienos centrus, galbūt kompensuojant išlaidas auklei ar panašiai: „Iš „Sodros“ reikėtų mokėti tik tuos keletą mėnesių, kai moteris po gimdymo negali dirbti dėl sveikatos.“
Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet Lietuvoje gimsta apie 30 tūkst. naujagimių.
„Maždaug trečdalio jų tėvai net negauna „Sodros“ išmokų, nes netenkina reikalavimo tam tikrą laikotarpį iki gimdymo būti apdraustiems.
Tačiau esminis klausimas, ar vaiko priežiūra turi priklausyti nuo tėvų algos? Juk tėvai, uždirbę minimalią algą, antraisiais metais gauna 40 proc. nuo jos. Bet ar vaikas kaltas, kad gimė šeimoje, kur tėvai mažiau uždirba?“ – retoriškai klausė R.Lazutka.
Konkrečiu Emilijos atveju sociologas irgi siūlo išeitį: „Tegul nedarbingumo pažymą ima ir vaiką slaugo vyras, gavęs 100 proc. pajamų.“
Slaugyti anūkus gaudami nedarbingumo pašalpas nuo šių metų sausio gali ir dirbantys vaikų seneliai.
Tokios žaidimo taisyklės
Seimo narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė Emilijos skunde neįžvelgia jokio socialinės neteisybės aspekto.
„Mes vieną kartą šioje šalyje turime labai aiškiai suvokti, kad čia kasdien didelė dalis Seimo narių gamina niekuo nepadengtus pažadus ir lūkesčius. Didelei daliai Seimo narių net nereikia tų išmokų, jie turi savo didelius verslus, ūkius ir taip toliau. O visus kitus rinkėjus jie perka pažadais padaryti komunizmą“, – kalbėjo A.Maldeikienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad daugelyje pasaulio šalių malonumas prižiūrėti savo gimusį vaikutį baigiasi po mėnesio kito.
Bet ar vaikas kaltas, kad gimė šeimoje, kur tėvai mažiau uždirba?
„O mes padarėme absoliučiai neadekvačias dvejų metų atostogas. Motinystės išmoka didele dalimi mokama iš mūsų visų sukaupto pensijų fondo, kurio negauna pensininkai. Ligos išmokos – dar vienas gabalas, paimamas iš pensininkų. Aš nesiginčiju, kad jai per mažai, aš klausiu – iš kur paimti? Iš pensininko, kuris turi visą laiką dotuoti? Kodėl 40 metų mokėjęs įmokas žmogus skursta, nes turi dalytis su mamyte, kuri galbūt emigruos ar pasidarys individualios veiklos žmogumi ir mokės ne 34 proc., o tik 20 proc. įmokas?“ – svarstė A.Maldeikienė.
Ji prisiminė atvejį iš asmeninės patirties: „Kartą būdama universiteto dėstytoja susirgau rugsėjo viduryje ir negavau beveik nieko, nes vasarą buvo atostogos ir aš neturėjau pajamų. Tokios žaidimo taisyklės.“
Saulius Jarmalis, „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas
Per vaiko priežiūros atostogas pensijos, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas nenutrūksta. Slaugant sergančius vaikus kompensuojama 85 proc. (tiek pat, kiek ir įprastai dirbant) turėtų draudžiamųjų pajamų, kurios prilygsta vaiko priežiūros išmokų dydžiui.
Be to, jeigu vaiką prižiūrėjęs vienas iš tėvų antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais dar ir dirbo (dėl to vaiko priežiūros išmoka antraisiais metais nemažėja), išmokos apskaičiuojamos dar ir nuo šių pajamų, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Slaugos atveju ligos išmoka už slaugomus iki 14 metų vaikus yra mokama ne daugiau kaip už 14 kalendorinių dienų.
Ligos išmoka paskaičiuojama pagal žmogaus pajamas, turėtas 3 mėnesius, iki mėnesio, kuriam praėjus vaikas susirgo. Be to, išmokos turi „grindis“ – jos negali būti mažesnės nei 15 procentų šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio.
Išmoka slaugai nekinta nuo pirmos iki paskutinės laikino nedarbingumo dienos. Svarbu žinoti, kad laikas, kai mokama ligos išmoka šeimos nariui slaugyti, yra ribotas. Slaugos atveju ligos išmoka už slaugomus iki 14 metų vaikus yra mokama ne daugiau kaip už 14 kalendorinių dienų.
Jeigu liga užsitęsė ir nustatyta, kad ji yra sunki ar labai sunki, taikomos kitokios sąlygos. Ypač sunkių ligų atveju išmoka už vaiko iki 18 metų slaugą jį slaugančiam tėčiui, mamai, seneliui, senelei, globėjui ar rūpintojui gali būti mokama iki 364 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos, o už sunkiomis ligomis sergančio vaiko iki 18 metų slaugą – iki 180 kalendorinių dienų.
Šis laikotarpis nesiejamas su kalendoriniais metais, tai reiškia, kad ypač sunkia liga sergantį vaiką slaugantys šeimos nariai nustatytas 364 kalendorines dienas gali išnaudoti ir per trejų metų laikotarpį, priklausomai kaip apsisprendžia.
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, jog slaugyti susirgusius anūkus ir už tai gauti atitinkamą ligos išmoką šeimos nario slaugai gali ir teisę į šią išmoką turintys seneliai. Kitaip tariant, tie seneliai, kurie yra draudžiami ligos ir motinystės draudimu (dirba samdomą darbą, vykdo individualią veiklą ir t.t., ir turi sukaupę reikalingą ligos draudimo stažą). Ši naujovė įsigaliojo nuo šių metų pradžios.
Beje, jeigu vaikai dažnai serga, nėra reikalo prašymus ligos išmokoms gauti rašyti kiekvieną kartą. Jau šiandien „Sodra“ suteikia galimybę užpildyti neterminuotą prašymą ligos išmokai gauti, kuris galios visą laiką ir ateityje išmokos bus išmokamos automatiškai be jokių prašymų. Prašymą galima užpildyti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui.